Pirmuosiuose 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimų debatuose septyni pretendentai iš esmės sutarė, kad šalies ekonominė ir biudžeto padėtis yra sunki, tačiau smarkiai susikirto dėl valstybės skolos, mokesčių, pensijų ir darbo sąnaudų.
Le Pen žada išlaidas mažinti 125 mlrd. eurų
Beveik tris valandas trukę debatai rugpjūčio 27 dieną surengti Paryžiaus „Roland Garros“ komplekse, paprastai siejamame su teniso varžybomis. Juos organizavo MEDEF – didžiausia Prancūzijos darbdavių konfederacija.
Debatuose dalyvavo apklausose pirmaujanti kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderė Marine Le Pen, kraštutinių kairiųjų politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas, buvę prezidento Emmanuelio Macrono premjerai Édouard’as Philippe’as ir Gabrielis Attalis, centro kairės politikas Raphaëlis Glucksmannas, dešiniosios Respublikonų partijos atstovas Bruno Retailleau bei Žaliųjų lyderė Marine Tondelier.
Ketvirtą kartą prezidento posto siekianti M. Le Pen pareiškė, kad tarp kandidatų yra bendras sutarimas dėl padėties rimtumo. Jos teigimu, Prancūzijos ekonominiai rodikliai tapo neigiami.
M. Le Pen pažadėjo parengti 125 mlrd. eurų vertės valstybės išlaidų mažinimo planą. Išsamesnes savo viešųjų finansų gaires ji ketina pristatyti iki antrosios spalio savaitės.
M. Le Pen partijos tiesiogiai kraštutine dešine po debatų nepavadino ir MEDEF vadovas Patrickas Martinas. Jis teigė, kad jį labiau šokiruoja kai kurie J.-L. Mélenchono vadovaujamos „Nepalūžusios Prancūzijos“ pareiškimai bei elgesys, tačiau pabrėžė išsakantis asmeninę poziciją.
Mélenchono skolos planas sulaukė Philippe’o perspėjimo
Taip pat ketvirtąją prezidento rinkimų kampaniją vykdantis J.-L. Mélenchonas ragino susirinkusius verslo vadovus didinti darbuotojų atlyginimus. Jis perspėjo, kad priešingu atveju Prancūzija gali nugrimzti į recesiją.
Politikas kritikavo E. Macrono prezidentavimo metais taikytas mokesčių lengvatas. J.-L. Mélenchono teigimu, jų vertė prilygsta visam valstybės deficitui.
Jis taip pat pasiūlė panaikinti dalį Europos Centrinio Banko sistemoje laikomos Prancūzijos skolos. Centristas É. Philippe’as šią idėją pavadino pavojinga ir apkaltino varžovą siekiu „sudeginti“ šalies skolą. Buvęs premjeras perspėjo, kad tokie veiksmai galėtų išstumti Prancūziją iš bankų sistemos.
Kitas centro kairės kandidatas R. Glucksmannas savo ruožtu ironizavo, kad pamokymus apie valstybės skolą dalija du buvę E. Macrono premjerai – É. Philippe’as ir G. Attalis.
R. Glucksmannas kandidatūrą paskelbė rugpjūčio 23 dieną ir ketina dalyvauti Socialistų partijos pirminiuose rinkimuose, numatytuose spalio 11 ir 18 dienomis.
Jis taip pat kritikavo rugpjūčio 24 dieną Prancūzijos ir Saudo Arabijos pasirašytą memorandumą dėl 7 mlrd. JAV dolerių, arba 6 mlrd. eurų, Saudo Arabijos investicijos į tris pramogų parkus netoli Paryžiaus.
R. Glucksmannas pareiškė nenorintis, kad Prancūzija taptų „pramogų parku“ JAV magnatams, Rusijos oligarchams, Kinijos komunistų partijos veikėjams ar Persijos įlankos emyrams.
Susiskaldę centristai gali užleisti vietą Mélenchonui
Debatai surengti likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams iki rinkimų, kuriuose E. Macronas nebegalės siekti trečios kadencijos iš eilės. Prancūzijos prezidentas jau išnaudojo Konstitucijoje nustatytą dviejų paeiliui einančių kadencijų ribą.
Dėl dviejų turų rinkimų sistemos nuogąstaujama, kad gausus centro, centro kairės, centro dešinės ir dešinės kandidatų būrys pirmajame ture suskaldys nuosaikesnių rinkėjų balsus. Toks pasidalijimas galėtų padėti į antrąjį turą patekti M. Le Pen ir J.-L. Mélenchonui, o tradicinių partijų kandidatus palikti nuošalyje.
Rugpjūčio 24–25 dienomis atliktoje „Ifop-Fiducial“ apklausoje dalyvavo 1 598 rinkėjų sąrašuose registruoti žmonės. Visuose septyniuose išbandytuose pirmojo turo scenarijuose M. Le Pen rinko 33–35 proc. balsų ir artimiausią varžovą lenkė 13–17 procentinių punktų.
J.-L. Mélenchonui teko 16–19 proc. balsų. Trijuose iš septynių scenarijų jis užėmė antrąją vietą, kuri leistų patekti į lemiamą rinkimų turą.
M. Le Pen pirmavo ir visuose šešiuose apklausoje išbandytuose antrojo turo scenarijuose. Hipotetinėje jos ir J.-L. Mélenchono dvikovoje už M. Le Pen ketino balsuoti 67 proc., o už jos varžovą – 33 proc. respondentų.
Apklausa taip pat parodė, kaip dviejų buvusių premjerų konkurencija silpnina E. Macrono politinį bloką. Jei jam atstovautų vienas kandidatas, É. Philippe’as rinktų 18 proc., o G. Attalis – 14 proc. balsų. Abiem dalyvaujant kartu jų rezultatai sumažėtų atitinkamai iki 14,5 ir 8 procentų.
