Kontekstas ir motyvai
2025 m. liepos 18 d. Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija išsiuntė direktyvą regioninėms sveikatos agentūroms – šalis turi būti pasirengusi „didelei karinei operacijai“ iki 2026 m. kovo mėn. Brussels Times. Šios priemonės yra dalis 2025 m. nacionalinio strateginio peržiūros, kurioje Prancūzija įvertino grėsmę intensyviems kariniams konfliktams netoli ES sienų .
Sveikatos ministrė Catherine Vautrin akcentavo, kad tai yra prevencija, adaptuojantis pagal patirtį iš COVID-19 pandemijos: „tai yra visiškai normalu – anticipuoti krizes, kaip strateginį atsargų kaupimą“ The Brussels Times.
Kiek pacientų ir per kiek laiko?
– Laikotarpiu nuo 10 iki 180 dienų Prancūzijos ligoninės gali priimti nuo 10 000 iki 50 000 sužeistų karių.
– Nacionaliniu mastu būtina gebėti per kasdien priimti 100 pacientų dviems mėnesiams (~60 dienų), o esant piko situacijai – iki 250 pacientų per dieną UNITED24 Media.
Logistika: medicininiai pertraukos centrai ir infrastruktūra
Planuojama įkurti regioninius medicininius tranzito centrus šalia svarbių transporto mazgų (traukiniai, oro uostai, uostai). Šie centrai tarnaus kaip paciento atrankos ir skirstymo vietos – sužeistieji nukreipti į civilines ligonines, o stabilizavus – repatrijuojami į savo šalis Brussels Times.
Personalo paruošimas ir mobilizacija
Regioninės agentūros turi vertinti ligoninių personalo ir įrangos parengtį. Gydytojai ir slaugytojai ruošiami veikti karo metu aplinkoje – intensyvaus darbo, resursų trūkumo, traumuojančių ligų ir reabilitacijos poreikio sąlygomis.
Be to, medicinos specialistai gali būti mobilizuoti dirbti pagal Ginkluotųjų pajėgų sveikatos tarnybą (SSA – Service de Santé des Armées), nepriklausomai nuo savo dabartinės srities. SSA – tai karinės sveikatos tarnybos struktūra, kuri teikia medicininę paramą kariškiams ir civilinei sistemos daliai, turinti apie 15 800 personalo Wikipedia.
Geopolitinis kontekstas
Tokia pasirengimo priemonė sutampa su augančia įtampa. Ginkluotųjų pajėgų sveikatos tarnybą pareiškė, kad šalis ir NATO yra budri, ypač Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad-2025“ kontekste.
NATO generalinis sekretorius Mark Rutte perspėjo apie galimą pasaulinio konflikto eskalaciją, jei Rusija ir Kinija koordinuotų veiksmus vienu metu.
Straipsnis The Sun mini, jog Prancūzija tapo kariniu pagalbos centru, rengiantis kasdien priimti šimtus sužeistųjų iš NATO šalių, reaguojant į Article 5 potencialą ir koordinuojant karinių pacientų integravimą į civilinę sistemą.
Reddit diskusijos
Interneto diskusijose pastebėta skepticizmo:
“…letter … asks hospitals to prepare to receive thousands of wounded soldiers … France could become a logistical base for a large-scale conflict…” Reddit
Vienas komentatorius pabrėžė, kad tokie tikslai galėjo egzistuoti tik Šaltojo karo laikotarpiu ir dabar yra mažiau realistiški Reddit.
Prancūzijos ligoninės ruošiamos svarbiam vaidmeniui: veikti karo ir civilinio sveikatos sistemos sankirtoje. Svarbiausios priemonės apima:
- Statistinį pasirengimą: 10 000–50 000 pacientų per 10–180 dienų, su būtinybe priimti 100–250 pacientų per dieną.
- Infrastruktūros plėtrą: medicininiai tranzito centrai šalia transporto mazgų.
- Personalo mobilizaciją ir apmokymus: specialistai mobilizuojami SSA, ruošiami karo aplinkai.
- Geopolitinį kontekstą: veikla atliepia didėjančią NATO budrumą ir galimą konfliktų nutraukimo priemonių poreikį.
Kaip parama civilinei medicinai karo metu, ši iniciatyva ne tik stiprina nacionalinį atsparumą, bet ir rodo solidarumą su sąjungininkais Europos saugumo krizės atveju.
D.U.K. – Prancūzijos ligoninių pasirengimas karo scenarijui
Kodėl Prancūzijos ligoninėms nurodyta ruoštis iki 2026 m.?
Tai yra dalis nacionalinio saugumo ir sveikatos sistemos parengties plano. Tikslas – užtikrinti, kad šalis būtų pasiruošusi didelio masto krizei, įskaitant karinę operaciją ar ginkluotą konfliktą Europos teritorijoje.
Kiek sužeistųjų planuojama priimti?
Priklausomai nuo scenarijaus, skaičiuojama, kad ligoninės galėtų priimti nuo 10 000 iki 50 000 pacientų per 10–180 dienų.
Kiek pacientų galėtų būti priimama kasdien?
Planuojamas vidutinis srautas – 100 pacientų per dieną 60 dienų laikotarpiui, o kritiniais momentais – iki 250 pacientų per dieną.
Kaip bus organizuojamas pacientų paskirstymas?
Prancūzija planuoja steigti medicinos tranzito centrus prie strateginių transporto mazgų (oro uostų, uostų, geležinkelių stotelių). Juose pacientai būtų atrenkami ir nukreipiami į tinkamas ligonines.
Ar medicinos personalas bus mobilizuojamas?
Taip. Jei reikės, gydytojai, slaugytojai ir kiti specialistai galės būti mobilizuojami dirbti per Ginkluotųjų pajėgų sveikatos tarnybą (SSA), kuri koordinuoja karinę mediciną.
Kaip ši situacija susijusi su NATO?
Prancūzija, būdama NATO narė, ruošiasi galimai kolektyvinei gynybai pagal 5-ąjį straipsnį. Tai reiškia, kad šalis gali tapti pagrindiniu medicinos centru priimant sužeistus sąjungininkų karius.
Ar tai reiškia, kad karas neišvengiamas?
Ne. Tai yra prevencinė priemonė, paremta patirtimi iš COVID-19 pandemijos, kai sveikatos sistema susidūrė su staigiu pacientų antplūdžiu. Tikslas – iš anksto pasiruošti net ir mažai tikėtinoms, bet labai rimtoms krizėms.
Kas bus su civiliniais pacientais, jei ligoninės užsipildys?
Planuojama, kad civilinė sistema veiks kartu su karine, o kritinių atvejų pacientai bus prioritetizuojami. Tam numatytas logistinis skirstymas, kad būtų išvengta visiško ligoninių paralyžiaus.
Kiek žmonių dirba Prancūzijos karinės sveikatos sistemoje?
SSA (Service de Santé des Armées) turi apie 15 800 darbuotojų: gydytojus, slaugytojus, paramedikus ir kitus specialistus.
Kodėl ši direktyva kelia tiek daug diskusijų?
Dalis visuomenės ir ekspertų mato tai kaip būtinybę stiprinti atsparumą, o kiti mano, kad tokie planai kursto baimę dėl artėjančio karo. Interneto forumuose diskutuojama, jog tokio masto parengtis labiau primena Šaltojo karo laikus.