Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pirmadienį, rugsėjo 28 dieną, Briuselyje susitikęs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen paragino Europos Sąjungą plėsti bendras gynybos iniciatyvas, o oro gynybos stiprinimą pavadino neatidėliotinu prioritetu.
Rytų flango apsaugą premjeras vadino bendru ES reikalu
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva saugo ES ir NATO išorės sieną bei vis dažniau junta Rusijos sukelto karo Europoje padarinius. Todėl, jo teigimu, saugi rytinių ES valstybių siena ir oro erdvė turi būti laikoma bendru visos Bendrijos reikalu.
Premjeras sveikino jau pradėtas ES iniciatyvas, tačiau ragino toliau telkti valstybių narių pastangas. Susitikimas vyko Europai susiduriant su pastaraisiais metais intensyvėjančia Maskvos hibridinių atakų kampanija, kuria siekiama pakirsti pasitikėjimą parama Ukrainai.
Su oro gynybos finansavimu tiesiogiai susijusiame kreipimesi Lietuva, Latvija ir Estija taip pat paprašė Europos Komisijos dar 2026 metais skirti 500 mln. eurų gynybos nuo dronų pajėgumams stiprinti.
Viešuose Vyriausybės ir 15min pranešimuose nepateikta, kaip U. von der Leyen atsakė į M. Sinkevičiaus siūlymus. Juose taip pat nenurodytas konkretus Europos Komisijos finansinis įsipareigojimas.
Lietuva siekia papildomo finansavimo rytinėms ES valstybėms
Vyriausybės vadovas ragino numatyti tinkamą ir tvarų Rytų flango saugumo bei gynybos finansavimą būsimoje 2028–2034 metų ES daugiametėje finansinėje programoje. Pasak jo, naujajame ilgalaikiame Bendrijos biudžete turi atsispindėti pasikeitusi geopolitinė padėtis ir išskirtiniai rytinių pasienio regionų poreikiai.
M. Sinkevičiaus teigimu, prie rytinės ES sienos esančioms valstybėms turėtų būti skiriama papildomų lėšų išorės sienai apsaugoti nuo karinių ir hibridinių grėsmių, taip pat nuo instrumentalizuotos neteisėtos migracijos – trečiųjų šalių naudojamo migrantų srautų nukreipimo politiniam spaudimui daryti.
Premjeras taip pat paragino pratęsti su gynybos išlaidomis susijusias fiskalines išimtis. Oficialiajame Vyriausybės pranešime nurodyta, kad Lietuva įsipareigojusi krašto apsaugai skirti daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto, o paramai Ukrainai – ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP.
Lietuva kartu siekia pakankamo ES Sanglaudos politikos ir bendros žemės ūkio politikos finansavimo, taip pat didesnių investicijų į strateginę infrastruktūrą ir karinį mobilumą. Tarp projektų, kuriems būtina ES parama, M. Sinkevičius išskyrė Baltijos šalis su likusia Europa sujungsiančią geležinkelio liniją „Rail Baltica“ ir tarptautinę automobilių magistralę „Via Baltica“.
Vilniuje siūloma surengti Europos saugumo forumą
M. Sinkevičius pakvietė U. von der Leyen per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai Vilniuje kartu surengti aukšto lygio Europos saugumo ir atsparumo forumą. Jame daugiausia dėmesio būtų skiriama praktiniams Rytų flango valstybių saugumo poreikiams ir jų užtikrinimui.
Lietuva ES Tarybai antrą kartą pirmininkaus nuo 2027 metų sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos. Tarp būsimo pirmininkavimo prioritetų įvardijami ES saugumo ir gynybos stiprinimas, konkurencingumas, Bendrijos plėtra ir parama Ukrainai.
Premjeras Briuselyje taip pat ragino didinti bendrą ES paramą Ukrainai, išlaikyti spaudimą Rusijai ir per Lietuvos pirmininkavimą paspartinti Ukrainos bei Moldovos derybas dėl narystės Bendrijoje.
Rugsėjo 29 dieną NATO būstinėje Briuselyje buvo numatytas M. Sinkevičiaus susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir bendra jų spaudos konferencija. Premjero darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pokalbiai su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola, parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso vadove Iratxe García Pérez bei eurokomisarais Valdžiu Dombrovskiu ir Andriumi Kubiliumi.
