Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį, rugpjūčio 12 dieną, pareiškė, kad krašto apsaugos biudžete oro gynybai turėtų būti numatyta didesnė lėšų dalis. Tai jis sakė apsilankęs Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre Karmėlavoje, Kauno rajone.
M. Sinkevičius teigė, kad oro gynyboje svarbūs objektų aptikimas, savalaikis nustatymas ir perspėjimas, tačiau būtinos ir kinetinės – grėsmes fiziškai naikinančios – ilgo bei trumpo nuotolio priemonės.
Pasak premjero, šių pajėgumų stiprinimo darbai vyksta, bet jų spartą riboja valstybės finansinės galimybės ir gynybos produkcijos gamybos pajėgumai, kurių Lietuva tiesiogiai negali paveikti. Centre Vyriausybės vadovas domėjosi, kokių priemonių ir pajėgumų šalies oro gynybai dar trūksta.
Premjeras nurodė, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje fiksuoti septyni incidentai, kai į šalies oro erdvę įskrido dronai. Jo teigimu, tokie įvykiai gali kartotis, todėl oro gynybą būtina stiprinti.
Karmėlavoje veikiantis kariuomenės Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centras visą parą stebi bei kontroliuoja Lietuvos ir jos prieigų oro erdvę, o radiolokacinę informaciją perduoda ją ginantiems subjektams.
Lietuva siekia iki 2030 metų turėti visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą. Krašto apsaugos ministerija oro gynybą įvardija vienu kariuomenės modernizavimo prioritetų.
2026 metais ministerijai numatyta 4,79 mlrd. eurų asignavimų, o su leidžiamais panaudoti ankstesnių metų likučiais – 4,81 mlrd. eurų, arba 5,37 proc. BVP. Biudžete finansavimas numatytas oro erdvės stebėjimo ir gynybos priemonėms, įskaitant integruotą oro gynybą.
Tarp pagrindinių numatytų įsigijimų – dronų aptikimo ir antidroninės gynybos sistemos, mobilieji vidutinio siekio radarai, PIORUN ir MSHORAD trumpojo nuotolio bei NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos.
