Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pareiškė pasitikintis švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene bei matantis jos darbus ir pastangas. Taip Vyriausybės vadovas reagavo į prezidento Gitano Nausėdos kritiką ir klausimą, ar ministrė ketina spręsti švietimo problemas, ar tik imituoti jų sprendimą.
Prezidentas apkaltino Vyriausybę problemas slepiant
Rugsėjo 1 dieną G. Nausėda teigė susidaręs įspūdį, kad Vyriausybė yra linkusi problemas „sušluoti po kilimu“. Prezidentas kritikavo mažinamas mokymosi pasiekimų karteles ir didėjantį mokytojų administracinį krūvį.
Šalies vadovas taip pat priminė įsipareigojimą pasiekti, kad pedagogų atlyginimai sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
R. Popovienė, atsakydama į prezidento kritiką, sakė gerbianti jo nuomonę, tačiau nesijaučianti imituojanti darbą. Ministrė pabrėžė vykdanti Vyriausybės programą.
Jos teigimu, prezidento kritika pirmiausia susijusi su Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, arba PUPP, slenksčiu. Ministrė sakė, kad šis klausimas buvo aptartas ir su Prezidentūros patarėjais.
R. Popovienė tvirtino, kad pasiekimų kartelė nėra mažinama, nes minimalus PUPP slenkstis iki šiol nebuvo įsigaliojęs. Pasak jos, priimamais sprendimais siekiama užtikrinti, kad tūkstančiai vaikų neliktų įgiję tik pradinį išsilavinimą.
Pagal Seimo priimtą prezidento veto minimalus keturių balų PUPP rezultatas pagrindiniam išsilavinimui įgyti bus taikomas nuo 2029 metų rugsėjo. Šiuo metu pasiekimų patikrinimas dešimtokams yra privalomas, tačiau jo rezultatas dar nelemia, ar mokinys įgis pagrindinį išsilavinimą.
Premjeras žada per dvejus metus siekti tikslinių pokyčių
Interviu „Žinių radijui“ M. Sinkevičius švietimo sistemą pavadino inertiška ir turinčia daug iš praeities paveldėtų problemų. Jo vertinimu, vienos kadencijos padėčiai pakeisti gali neužtekti, tačiau, švietimą laikant prioritetu, reikšmingiems darbams dar lieka dveji metai.
Premjeras sakė norintis pats aktyviau įsitraukti į švietimo politiką. Jo sudaryta švietimo sistemos atnaujinimo gairių darbo grupė į pirmąjį posėdį susirinko rugpjūčio 31 dieną.
R. Popovienės vadovaujama grupė turėtų įvardyti aštriausias švietimo sistemos problemas ir pasiūlyti į ateitį orientuotus sprendimus. Į ją įtraukti švietimo praktikai ir akademikai, mokyklų vadovai, ekspertai, savivaldos, moksleivių, ministerijos, Prezidentūros bei premjero komandos atstovai.
M. Sinkevičius pabrėžė nenorintis dar vienos plataus masto reformos. Anot jo, darbo grupė turėtų nustatyti konkrečius sistemos „skausmo taškus“ ir juos šalinti tikslinėmis, „chirurginio skalpelio“ intervencijomis.
Pajamų ir gyvenamosios vietos įtaką sieks sumažinti
Vienu svarbiausių švietimo politikos uždavinių premjeras įvardijo atskirties tarp vaikų iš dideles ir mažas pajamas gaunančių šeimų mažinimą. Pasak jo, visi mokiniai turėtų gauti panašias starto galimybes, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar tėvų finansinės padėties.
M. Sinkevičiaus vertinimu, nevienodas privačių mokyklų prieinamumas kuria elitizmą ir „dviejų ar kelių Lietuvų“ takoskyrą. Dalis šeimų gali leisti vaikus į privačias mokyklas, o regionuose gyvenantys ar mažiau uždirbantys tėvai tokios galimybės neturi.
Premjeras taip pat sakė manantis, kad visuomenė klaidingai interpretavo R. Popovienės pasisakymus apie mokytojų atlyginimus.
Naujausiame Vyriausybės plane numatyta iki 2028 metų trečiojo ketvirčio mokytojų darbo užmokesčiui skiriamas lėšas padidinti nuo 152,9 iki 170 proc. pareiginės algos bazinio dydžio. Taip pat siekiama, kad švietimo darbuotojų atlyginimams skirtos lėšos kasmet augtų bent 5 proc. sparčiau už prognozuojamą šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą. Nuo 2026 metų sausio pedagogų atlyginimai jau padidinti 8,41 procento.
