Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku Giuseppe Cavo Dragone.
Susitikime aptarti Lietuvos ir NATO rytinio flango saugumo klausimai, investicijos į gynybą, oro gynybos stiprinimas, sąjungininkų karių buvimas Lietuvoje, karinė pagalba Ukrainai. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva – atsakinga sąjungininkė, reikšmingai investuojanti į gynybą, stiprinanti viso regiono saugumą.
„Lietuva yra patikima sąjungininkė – gynybai kitąmet planuojame skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Iki 2030 m. investuodami į gynybą nuo 5 iki 6 proc. BVP, mes įgyvendinsime savąją NATO pajėgumų dalį“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad NATO rytinio flango ir konkrečiai Baltijos šalių saugumas dėl jų strateginės padėties Aljanse yra gyvybiškai svarbus veiksnys atgrasant galimą Rusijos agresiją. Prezidentas pristatė NATO karinio komiteto pirmininkui Lietuvos prioritetus – iki 2030 m. sukurti visiškai parengtą nacionalinę diviziją ir iki 2027 m. pabaigos priimti Vokietijos šarvuotąją brigadą.
Susitikime daug dėmesio skirta NATO kolektyvinės gynybos ir Lietuvos nacionaliniam prioritetui – oro gynybai. Prezidentas pažymėjo, kad vykstanti NATO integruotos oro gynybos reforma turi sustiprinti Aljanso oro gynybos pajėgumų buvimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Buvo aptartas kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų vystymas.
Šalies vadovas su NATO karinio komiteto pirmininku taip pat aptarė sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje ir tolesnę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos gynyba yra ir mūsų gynyba, todėl Lietuva yra visiškai įsipareigojusi toliau teikti Ukrainai karinę paramą, kurios finansinė išraiška sieks ne mažiau kaip 0,25 proc. Lietuvos BVP per metus.
Pranešimą paskelbė: Ridas Jasiulionis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
