Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė spalio 13 dieną pareiškė negalinti patvirtinti, kad JAV administracija spaudė Lietuvos diplomatus atsiriboti nuo Vilniuje vykusios konferencijos „Disinfo2026“. Vis dėlto ji pripažino, kad prieš suteikiant renginiui Lietuvos globą jo turinys nebuvo tinkamai įvertintas.
Patarėja situaciją pavadino labai nemalonia
A. Skaisgirytė Žinių radijui sakė, kad prieš suteikiant renginiui globą būtina įvertinti, ar jis atitinka Lietuvos strateginius interesus. Jos teigimu, šiuo atveju kažkas nebuvo laiku pastebėta, todėl susidarė „labai nemaloni“ situacija.
Paklausta, ar gali patvirtinti, kad Jungtinės Valstijos darė spaudimą Lietuvai atsiriboti nuo konferencijos, prezidento patarėja atsakė negalinti to patvirtinti.
Tarptautinė konferencija „Disinfo2026“ Vilniuje vyko spalio 7–8 dienomis. Ją organizavo Briuselyje veikianti nepriklausoma organizacija „EU DisinfoLab“. Kasmetiniame Europos kovos su dezinformacija bendruomenės susitikime dalyvavo šimtai tyrėjų, žurnalistų, technologijų specialistų ir politikos formuotojų.
Lietuva atsitraukė likus kelioms dienoms iki renginio
Lietuva, Kanada ir už Europos Sąjungos užsienio politiką atsakinga Europos išorės veiksmų tarnyba prieš konferenciją atšaukė oficialią paramą arba nuo jos atsiribojo. Jų logotipai buvo pašalinti iš renginio svetainės, o ant jau išspausdintos medžiagos užklijuoti baltais lipdukais.
Konferencijos programa buvo viešai paskelbta dar birželį, tačiau šios institucijos ir valstybės nuo renginio atsitraukė tik likus kelioms dienoms iki jo pradžios. Lietuvos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad kai kurios programos dalys neatitiko Vyriausybės pozicijos ir šalies nacionalinių interesų.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė buvęs „nustebęs ir šokiruotas“, kad JAV buvo pastatytos į vieną gretą su Rusija ir Kinija. Pasak jo, kova su dezinformacija neturėtų tapti antiamerikietiška tema, silpninančia ryšius su sąjungininkais. Ministras tvirtino, kad Lietuva sprendimą priėmė savarankiškai, o organizatorių pasirinktą formuluotę pavadino didele klaida.
Pranešta apie Vašingtono pokalbius su keliomis vyriausybėmis
Britų laikraštis „The Guardian“, remdamasis trimis su situacija susipažinusiais asmenimis ir JAV Valstybės departamento dokumentais, pranešė, kad Vašingtonas bendravo su kelių valstybių vyriausybėmis dėl jų paramos konferencijai. Laikraščio matytuose JAV vidaus dokumentuose Lietuvai dėkota už rimtą požiūrį į Vašingtono susirūpinimą ir palankiai vertintas jos sprendimas apriboti dalyvavimą renginyje.
JAV ypač nepasitenkino diskusija „JAV kaip FIMI grėsmė: pripažinti, prisitaikyti, duoti atkirtį“. FIMI yra užsienio vykdomas informacinis manipuliavimas ir kišimasis. Diskusijoje, kurioje dalyvavo trys pranešėjai iš JAV, tarp jų buvęs Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnas, buvo svarstoma, kaip Europos kovos su dezinformacija bendruomenė galėtų stiprinti atsparumą be Vašingtono.
JAV Valstybės departamentas nekomentavo diplomatinių pokalbių detalių, tačiau pareiškė, kad Jungtinių Valstijų vadinimas FIMI grėsme kenkia bendriems tikslams ir turėtų kelti susirūpinimą renginio dalyviams.
Europos Sąjungos atstovas Christianas Wigandas neigė, kad Europos išorės veiksmų tarnyba atsitraukė dėl JAV spaudimo. Jis aiškino, jog kai kurių diskusijų pateikimas neatitiko oficialių ES pozicijų, tačiau atsisakė komentuoti galimus pokalbius su JAV pareigūnais. Nors tarnyba pašalino savo, kaip oficialios rėmėjos, ženklinimą, ES finansavimas konferencijai liko galioti.
Kanada nurodė pakeitusi dalyvavimo renginyje pobūdį dėl pakitusių kai kurių diskusijų formuluočių. Kanados pareigūnai konferencijoje vis tiek dalyvavo.
