Visiškai oro gynybos priemonėmis padengti Lietuvos teritoriją nerealu, todėl pirmiausia turėtų būti saugomi miestai, kritinės infrastruktūros objektai ir valstybės siena, rugsėjo 22 dieną „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
Pasienyje derintų fortifikacijas ir antidroninę gynybą
D. Matulionio teigimu, nė viena pasaulio valstybė nepajėgia visiškai apsaugoti savo oro erdvės. Kaip galimą išimtį jis paminėjo Izraelį, tačiau pridūrė, kad ir šiai valstybei nepavyksta užtikrinti visapusiškos apsaugos.
„Padengti visą teritoriją, tikrai tai yra nerealu“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak jo, Lietuvos siena turi būti apsaugota nuo galimos invazijos. Tokią pasienio gynybą turėtų sudaryti fortifikacijos, priešo judėjimą ribojančios kontrmobilumo priemonės ir atitinkama kovos su dronais sistema.
Rugpjūčio 12 dieną Vyriausybė pritarė pasienio kontrmobilumo priemonių plėtrai. Prie sienų su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi numatyta įrengti 20 metrų pločio inžinerinių priemonių ruožus, o Lietuvos kariuomenės nustatytose operacinėse vietovėse jų plotis galėtų siekti iki 150 metrų.
Šiuos ruožus planuojama įrengti iki 2028 metų pabaigos. Inžinerinių priemonių parkų skaičių ketinama padidinti iki 50 vietų.
Oro gynybai skiriamas ketvirtadalis įsigijimų biudžeto
D. Matulionis pabrėžė, kad oro gynybai teikiamas prioritetas, tačiau kartu būtina vystyti ir sausumos pajėgas.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2026 metais maždaug ketvirtadalį viso Lietuvos gynybos įsigijimų biudžeto numatyta investuoti į oro erdvės stebėjimą ir oro gynybos stiprinimą. Daugiasluoksniame oro gynybos modelyje derinami stebėjimas, išankstinis perspėjimas, gynybos priemonės ir kritinės infrastruktūros apsauga.
Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba ir kritinės infrastruktūros valdytojai taip pat kuria integruotą kovos su dronais sistemą. Jai papildomai perkami aktyvieji ir pasyvieji radarai bei individualios dronų aptikimo ir neutralizavimo priemonės.
Rugsėjo 4 dieną ministerija paskelbė apie maždaug 5 mln. eurų vertės integruotos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos projektą. Jis turėtų sujungti skirtingų institucijų duomenis ir sudaryti bendrą Lietuvos oro erdvės vaizdą.
Planuojama, kad 2027 metais sistema sujungs prie jos prijungtus jutiklius ir oro gynybos priemones, o informaciją apie aptiktus objektus perduos ir kritinės infrastruktūros valdytojams. 2028 metais ją numatoma integruoti su kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema bei sąjungininkų duomenų perdavimo platformomis.
