Lietuvoje tik maždaug vienas iš dešimties rizikingai opioidus vartojančių žmonių gauna jam reikalingą palaikomąjį gydymą, nors pagal rekomendacijas turėtų gauti bent kas antras. Pasak priklausomybės ligų specialistų, situacija turėtų gerėti, nes šiuo metu kompensuojamus receptus medikamentams opioidų agonistams jau gali išrašyti ir psichikos sveikatos centrų gydytojai psichiatrai, o Valstybinė ligonių kasa papildomai apmoka sveikatos priežiūros įstaigai už kiekvieną suteiktą paslaugą.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) patarėjo, gydytojo psichiatro dr. Emilio Subatos teigimu, priklausomybės nuo opioidų gydymas skiriant į opioidus panašius vaistus Lietuvoje vis dar kelia prieštaravimus, nepaisant mokslinių įrodymų, kad tai padeda stabilizuoti paciento būklę, ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų.
„Iš 30 metų, kiek mūsų šalyje egzistuoja šis gydymas, tik pastarąjį dešimtmetį tai yra beveik kaip normali paslauga. Iki tol, ne be Rusijos minkštosios įtakos, nuolat buvo bandymų jį stabdyti ir uždrausti. Ir dabar sakau „beveik kaip normali“, nes kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos vis dar jos vengia, pacientai, negalėdami gydymo gauti savo mieste, kelis kartus per savaitę važiuoja į Vilnių. Esame atsargūs optimistai, kad situacija gerės, nes nuo šių metų rugpjūčio kompensuojamus receptus medikamentui buprenorfinui/naloksonui gali išrašyti ir visų šalies psichikos sveikatos centrų gydytojai psichiatrai, o Valstybinė ligonių kasa papildomai moka sveikatos įstaigai už kiekvieną suteiktą paslaugą. Įdomu bus vertinti pokyčius po penkerių metų“, – sako jis.
Lietuvoje yra apie 9 tūkst. žmonių, kurie rizikingai vartoja opioidus. Tik apie 13 proc. iš jų gauna palaikomąjį gydymą, kai turėtų gauti 50-60 proc. Europos Sąjungoje šio tipo paslaugas gauna virš 0,5 mln. žmonių.
Skiria gydytojai psichiatrai
Priklausomybė nuo opioidų (heroino, fentanilių, nitazenų) pasireiškia labai stipriu fiziniu potraukiu, jį tik nedidelei daliai žmonių pavyksta įveikti. Tai susiję su opioidų sukeliamais pakitimais smegenyse, kurie sąlygoja, kad vartojimas tampa svarbiausias prioritetas ir prie jo anksčiau ar vėliau grįžtama.
Palaikomajam gydymui naudojami medikamentai – metadonas arba buprenorfinas/naloksonas – stipriai sumažina ar visai nuslopina potraukį vartoti ir abstinencijos pojūčius.
„Abu vaistai panašūs, gydytojas su pacientu sprendžia, kurį pasirinkti. Lietuvoje gydymą buprenorfinu/naloksonu gali skirti kiekvienoje savivaldybėje dirbantys gydytojai psichiatrai, o vaistus pagal jų išrašytą receptą žmonės įsigyja vaistinėse. Gydymas metadonu lieka antrinio lygio paslauga, daugiausia ją teikia RPLC filialai. Tiesa, kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, bendradarbiaujant su psichikos sveikatos centrais, teikiama decentralizuota paslauga arčiau gyvenamosios vietos“, – aiškina dr. E. Subata.
Jis kalba, kad Skandinavijos šalys jau naudoja inovatyvias injekcines buprenorfino formas, kurios veikia nuo savaitės iki mėnesio. Vis tik nors Lietuvoje priklausomybės nuo narkotinių medžiagų stigma pastaruoju metu mažėja, ji dar nėra taip sumažėjusi, kad privalomojo sveikatos draudimo lėšomis būtų apmokami brangesni, patentų ginami inovatyvūs vaistai.
Pasak pašnekovo, ne tik visuomenėje, bet ir tarp medikų dar pasitaiko smerkiančio požiūrio į narkotikus vartojančius žmones, todėl daugelis specialistų privengia tokių pacientų ar nesijaučia kompetentingi su jais dirbti. Dėl to Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigojusi RPLC teikti pagalbą psichikos sveikatos centrams, siekiant palengvinti palaikomojo gydymo įdiegimą kuo plačiau.
„Neseniai mūsų centro darbo grupė parengė gydymo buprenorfinu/naloksonu klinikinę metodiką, kuri palengvins šios paslaugos teikimą psichikos sveikatos centrų specialistams. Metodikoje pateikiami diagnozės nustatymo ir vaistų skyrimo algoritmai, kita informacija, leisianti psichikos sveikatos centrų vadovams diegti šią paslaugą: įstaigų vidaus tvarkos ir kitų dokumentų pavyzdžiai, rekomendacijos veiklos auditui, rodikliai ir įrankiais paslaugos kokybės bei efektyvumo vertinimui, įrankiai pacientams stebėti savo sveikatos būklę, teisės aktų rinkinys ir kita“, – vardija jis.
Dirba ir atvejo vadybininkai
Pasak dr. E. Subatos, vienas iš didžiausių palaikomojo gydymo privalumų yra tai, kad žmogus nebejaučia potraukio vartoti ir abstinencijos simptomų, todėl jaučiasi sveikas ar beveik sveikas, negalvoja, kaip prasimanyti pinigų eilinei dozei. Taip atsiranda sąlygos gyventi normalų gyvenimą: dirbti, būti šeimoje, auginti vaikus, mokytis, įgyti profesiją, kreiptis socialinės paramos, integruotis į visuomenę.
„Pradėjus gydymą, kol pacientai dar nepasiekia stabilumo, jie išlaiko nuolatinį ryšį su gydymo įstaigos specialistais. Be medikamentinio gydymo gali būti teikiamos psichologų ir socialinių darbuotojų konsultacijos. Individualiai su pacientu dirbantis atvejo vadybininkas padeda spręsti įsidarbinimo, socialinio draustumo ir kitus praktinius klausimus, siekia palaikyti ir stiprinti motyvaciją sveikti. Tokia kompleksinė pagalba mažina ligos komplikacijų riziką, galimą nusikalstamą elgesį, o visuomenėje – paklausą narkotikams“, – aiškina gydytojas psichiatras.
Stabilūs pacientai, gydomi metadonu, atvyksta sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai vieną kartą per savaitę, o gydymo buprenorfinu – vieną kartą per dvi savaites. Tai netrikdo normalaus paciento gyvenimo. Jeigu pacientas nusprendžia atostogauti Europos Sąjungos valstybėje, jam išduodami vaistai iki 30 dienų. Jeigu kitose šalyse – iki 15 dienų.
Pašnekovas pabrėžia, kad opioidų, ypač sintetinių, vartojimas yra susijęs su didele rizika patirti perdozavimą ir dėl jo mirti. Opioidų vartojimas švirkščiamuoju būdu taip pat susijęs su didele tikimybe lengvai užsikrėsti virusinio hepatitu C arba ŽIV infekcija, kuri nėra visiškai pagydoma. Lietuvoje paplitus ir toliau plintant itin stipriems fentaniliams bei nitazenams, palaikomasis gydymas padeda išvengti mirties nuo perdozavimo, net jeigu pacientas silpnumo akimirką susileistų kokią nors nežinomą medžiagą. Todėl klinikinėje metodikoje yra stipri rekomendacija gydytojams psichiatrams – nuo paciento kreipimosi iki gydymo pradžios turi praeiti nedaugiau 7 dienos.
„Asmenis, kurie vartoja narkotikus ir galvoja apie sveikimą, raginu nedelsti, kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą gydytojo psichiatro konsultacijai ir pradėti valstybės kompensuojamą gydymą. Gali būti, kad ne visi psichikos sveikatos centrai bus pasiruošę teikti šias paslaugas, nes pokytis dar gana naujas, tačiau tokiu atveju galima kreiptis į artimiausią RPLC filialą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje, kur gydymas bus pradėtas, o vėliau perduotas tęsti psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą“, – kviečia dr. E. Subata.
Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, Respublikinis priklausomybės ligų centras
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
