2026 m. rugsėjo 18 d. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Priklausomybės: naujos perspektyvos prevencijoje, gydyme ir pagalboje“ svarstyta, kada įsitraukimas peržengia priklausomybės ribą ir kokios pagalbos priemonės iš tiesų veikia. Aštuonias valandas trukusiame renginyje Lietuvos ir užsienio mokslininkai, gydytojai ir psichologai nagrinėjo ne tik tradicines priklausomybes, bet ir probleminį interneto naudojimą, lošimus, darboholizmą, perdegimą ir kitas kompulsyvaus elgesio formas. Konferencijoje pabrėžta, kad priklausomybės biologinis paaiškinimas neturi panaikinti žmogaus atsakomybės, o gydymas turi būti individualizuotas ir vertinamas pagal realius rezultatus. Taip pat aptarti klausimai dėl žalos mažinimo strategijų ir pagalbą teikiančių specialistų psichikos sveikatos svarbos.
Profesorė Rita Z. Goldstein iš Icahno medicinos mokykloje prie Sinajaus kalno Niujorke pateikė pranešimą apie priklausomybių neuromokslą, akcentuodama smegenų plastiškumą ir galimybes pasveikti. Kioto universiteto profesorius Hironobu Fujiwara kalbėjo apie kasdienių įpročių, interneto naudojimo ir fizinio aktyvumo sąsajas su smegenų veikla, pabrėždamas, kad tas pats elgesys skirtingiems žmonėms reiškia ne tą patį. Estijos psichiatras dr. Margus Lõokene pristatė personalizuotos psichiatrijos ir smegenų stimuliacijos galimybes, teigdamas, kad ateityje medicina gali būti orientuota ne tik į diagnozę, bet ir į konkrečius smegenų tinklus.
Doktorantas Liudas Vincentas Sinkevičius diskutavo apie žalos mažinimo svarbą ir kvietė atsisakyti vien juodai balto mąstymo apie abstinenciją. Profesorė Bernadette Kun nagrinėjo skirtumą tarp sveiko įsitraukimo į darbą ir darboholizmo, o klinikinė psichologė dr. Marija Ābeltiņa iš Latvijos – profesinį perdegimą, pabrėždama organizacijos atsakomybę. LSMU Sveikatos psichologijos lektorė Aušra Norė atkreipė dėmesį į antrinį trauminį stresą tarp pagalbos specialistų ir būtinybę jais rūpintis.
Konferencija parodė, kad priklausomybių biologijos supratimas turėtų mažinti stigmą, tačiau neprivalo panaikinti žmogaus atsakomybės. Svarbu, kad pagalba būtų pritaikyta individualiam žmogui, prieinama laiku ir vertinama pagal realius sveikatos bei gyvenimo rezultatus. Politikos uždavinys – sudaryti sąlygas įgyvendinti mokslo siūlomas kryptis.
