2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamos turėtų siekti 4,86 mlrd. eurų – 554 mln. eurų, arba 12,9 proc., daugiau nei 2026-aisiais. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad viešojoje erdvėje kilusi įtampa dėl galimo sveikatos paslaugų mažėjimo yra nepagrįsta.
Rezervas leistų daugiau mokėti už viršsutartines paslaugas
Spalio 15 dieną Seime pristatytame PSDF biudžeto projekte 2027 metų išlaidoms numatyta 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Projektui jau pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba, tačiau jį dar svarstys Vyriausybė, o galutinai turės patvirtinti Seimas.
PSDF rezervą siūloma papildyti 103,1 mln. eurų. Iš šios sumos 100 mln. eurų būtų skirta iš didesnių fondo pajamų, o dar 3,1 mln. eurų valstybė skirtų anksčiau panaudotai rezervo daliai atkurti. Prognozuojama, kad 2027 metų pradžioje rezerve bus beveik 873 mln. eurų.
Įstatymų projektuose siūloma leisti dalį papildomų 100 mln. eurų naudoti būtinoms virš sutartyse nustatytų apimčių suteiktoms paslaugoms apmokėti. Pasak L. Kukuraičio, tai sudarytų sąlygas plėsti pacientams reikalingiausias paslaugas ir mažinti laukimo eiles.
Ministro skaičiavimu, prie maždaug 360 mln. eurų didesnio paslaugų finansavimo pridėjus 100 mln. eurų rezervą, sveikatos priežiūros paslaugoms būtų galima skirti apie 460 mln. eurų daugiau. Todėl, jo teigimu, nuogąstavimai, kad paslaugų apimtis gali mažėti, neturi pagrindo.
Gydymo paslaugoms numatyta beveik 357 mln. eurų daugiau
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 2027 metais planuojama skirti 3,41 mlrd. eurų – beveik 357 mln. eurų daugiau nei 2026-aisiais. Šios išlaidos sudarytų apie 72 proc. viso PSDF biudžeto.
Papildomas finansavimas numatytas pirminei ir psichikos sveikatos priežiūrai, dienos stacionarui bei gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumui. Daugiau lėšų pirmiausia ketinama nukreipti paslaugoms, kurių labiausiai trūksta ir kurių pacientams tenka laukti ilgiausiai.
Apie 50 mln. eurų planuojama skirti baziniams mokėjimams, kurie padėtų regionuose išlaikyti svarbius ligoninių skyrius nepriklausomai nuo faktiškai suteiktų paslaugų skaičiaus.
Valstybinės ligonių kasos (VLK), administruojančios PSDF lėšas, direktorius Gytis Bendorius nurodė, kad didesnės vertės sutartys būtų sudaromos su didmiesčių rajonų gydymo įstaigomis, jeigu tų rajonų gyventojai dienos chirurgijos ar kitų paslaugų vyksta į didmiesčius. Taip rajonų ligoninėms būtų užtikrinta, kad už papildomai suteiktas paslaugas jos gaus apmokėjimą.
Papildomi baziniai mokėjimai numatyti akušerijos, pediatrijos, neonatologijos, vaikų intensyviosios terapijos ir insulto gydymo paslaugoms. Vis dėlto visa suma būtų mokama tik įstaigoms, kurios visą parą užtikrintų pakankamą gydytojų, slaugytojų ir jų padėjėjų skaičių.
Didesnį finansavimą taip pat ketinama skirti medicininei reabilitacijai, slaugai, ypač diabetu sergančių žmonių priežiūrai, genetiniams tyrimams ir pozitronų emisijos tomografijai.
Vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maistui ir medicinos priemonių nuomai planuojama daugiau kaip 912 mln. eurų. Tai būtų 73,3 mln. eurų daugiau nei 2026 metais. Naujiems kompensuojamiesiems vaistams iš rezervinio sąrašo numatyta 13 mln. eurų.
E. sveikatos ir Išankstinės pacientų registracijos sistemoms eksploatuoti bei plėsti ketinama skirti 15 mln. eurų, o gydymo įstaigų duomenų skaitmenizavimui ir jų saugai – dar 3 mln. eurų.
Privačios gydymo įstaigos liks PSDF sistemoje
VLK teigia, kad privačios gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis, ir toliau galės teikti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Sutartyse numatytos paslaugos būtų apmokamos visa apimtimi, o 2027 metų sutarčių vertė sudarytų 94 proc. ankstesniais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų vertės.
Privačioms įstaigoms svarbiausių viršsutartinių paslaugų grupei būtų priskirtos oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, tam tikros reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas ir hemodializė. Šios paslaugos galėtų būti apmokamos iki 100 proc.
Virš sutarties suteiktos dienos stacionaro paslaugos galėtų būti apmokamos iki 70 proc. nustatytos kainos. Papildomai apmokamų paslaugų apimtis negalėtų viršyti 10 proc. konkrečiai gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos. Viešosioms gydymo įstaigoms numatytas platesnis apmokamų viršsutartinių paslaugų sąrašas.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu siūlo įteisinti mišrų stacionarinio aktyviojo gydymo finansavimo modelį. Pagal jį mokėjimas už faktiškai suteiktas paslaugas būtų derinamas su fiksuotu metiniu mokėjimu, skirtu nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.
