Prostatos vėžio žinomumo mėnuo – ankstyva patikra, individualus požiūris, stipri sveikata

Rugsėjo 29 d. Seime įvyko spaudos konferencija „Prostatos vėžio žinomumo mėnuo – ankstyva patikra, individualus požiūris, stipri sveikata“, kurią organizavo Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas drauge su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), Lietuvos urologų draugija, Nacionaliniu vėžio centru, Lietuvos šeimos gydytojų profesine sąjunga bei Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija. Prostatos vėžys – klastinga liga, ilgą laiką galinti vystytis nepastebimai ir be jokių simptomų. Lietuvoje kasmet ši diagnozė nustatoma daugiau nei 2 tūkstančiams vyrų, šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 24 tūkst. vyrų, sergančių prostatos vėžiu. Nuo šios ligos kasmet Lietuvoje miršta apie 500-600 vyrų. Remiantis tarptautinėmis gairėmis ir moksliniais tyrimais, profilaktiniai tyrimai ir reguliarus sveikatos stebėjimas leidžia aptikti prostatos vėžį ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai gydyti. Visuomenei būtina priminti ir aiškiai ištransliuoti, kad reguliarios sveikatos patikros, ankstyva diagnostika ir bendradarbiavimas tarp gydytojų, pacientų bei valstybės institucijų gali padėti užtikrinti geresnius sveikatos rezultatus ir išgelbėti gyvybes.

Spaudos konferenciją moderuodamas Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas pristatė prostatos vėžio žinomumo dienos reikšmę bei aktualumą visuomenės sveikatai: „Prostatos vėžio žinomumo mėnuo yra ne formalus paminėjimas, o reali proga sustiprinti visuomenės sąmoningumą ir pasiekti reikiamų rezultatų vyrų sveikatos srityje – vyrų, kurių sveikatos rodikliai mūsų šalyje, deja, gerokai atsilieka nuo moterų. Prostatos vėžys – pakankamai klastinga liga, ilgą laiką galinti vystytis be simptomų, tačiau ir vienas iš tų onkologinių susirgimų, kur pasirinkta diagnostika ir gydymas jau gali būti individualizuota, maksimaliai išsaugant konkretaus žmogaus gyvenimo kokybę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tik 1 iš 10 vyrų jaučia aiškius simptomus, o pasitikrinti pagal prevencinę programą ateina tik kas ketvirtas,“ – sakė prof. S. Čaplinskas. Girdėdami sergamumo ir mirtingumo nuo prostatos vėžio skaičius, suprantame, kad prostatos vėžys nėra atskirų žmonių problema – tai iššūkis visai visuomenei ir valstybei.

Paprastas kraujo tyrimas užtrunka kelias minutes, bet gali išsaugoti Jūsų gyvenimą

„Laiku pasitikrinti – štai kas svarbiausia,“ – sakė prof. S. Čaplinskas, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvoje turint unikalią prostatos vėžio prevencinę programą, kurios tokios neturi niekas kitas Europoje, deja, vis dar pernelyg daug vyrų rizikuoja savo sveikata ir nesitikrina. Pasak jo, remiantis tarptautinėmis gairėmis, profilaktiniai tyrimai ir reguliarus sveikatos stebėjimas leidžia aptikti ligą ankstyvoje stadijoje ir parinkti tinkamiausią tolesnės priežiūros planą. „Šiandien su kolegomis norime visus paraginti – vyrai, pasitikrinkite! Tai drąsa, o ne gėda,“ – kvietė Seimo narys.

Laiku diagnozuotas prostatos vėžys yra sėkmingai gydomas, pacientams parenkant būtent jiems tinkamą diagnostikos, priežiūros ir gydymo kelią. Tai ne tik išgelbėtos gyvybės, bet ir gyvenimo kokybė, galimybė vyrams likti aktyviais šeimoje, darbe, bendruomenėje. Seimo narys pažymėjo, kad valstybės vaidmuo ir atsakomybė yra išties didelė – Parlamentas ir valstybės institucijos turi užtikrinti, kad profilaktikos programos būtų efektyvios ir prieinamos; gydytojai turėtų priemones taikyti individualizuotą požiūrį į diagnostiką ir gydymą; pacientai gautų ne tik medicininę pagalbą, bet ir informaciją, psichologinę bei socialinę paramą. Kova su prostatos vėžiu turi būti tinkamai atspindėta šiuo metu rengiamame Lietuvos kovos su vėžiu plane, užtikrinant tęstinumą ir ilgalaikį poveikį.

Prostatos ankstyvoji diagnostika – individualizuoto požiūrio link

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos urologų draugijos viceprezidentas,  gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius kalbėjo apie individualizuoto požiūrio svarbą prostatos vėžio diagnostikoje.  Doc. dr. A. Patašius pristatė per 20 metų Lietuvos nueitą kelią prostatos vėžio ankstyvojoje diagnostikoje ir paaiškino skirtumą tarp senojo ir naujojo patikros modelio algoritmų: „Šiuo metu pagal teisės aktus, kiekvienam pacientui su padidintu prostatos specifinio antigeno (PAS) rodikliu, mes turime imperatyvią nuostatą beveik visiems atlikti prostatos biopsiją. Jeigu PSA padidėjęs, tai turime ir įdurti, nors po padidintu PSA gali slėptis ir lėtinis uždegimas, ir gerybinės prostatos ligos, arba žemos rizikos prostatos vėžys, nors pagal daugybę atliktų tyrimų matome, kad šis vėžys gali būti aktyviai stebimas ir gydomas tik pasikeitus rizikai. Pagal naująjį algoritmą – atliekamas PSA tyrimas, pacientams su padidintu PSA naudojamos modernios skaičiuoklės, įvertinama asmeninė rizika, vertinama, ar reikia atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, ar ne. Pacientams su vidutine ir didele rizika – skiriamas magnetinis rezonansas, o biopsija – tik tiems, kuriems pakitimai stebimi magnetinio rezonanso tyrime. Biopsijos turi būti ne aklos, o precizinės, atliekamos akredituotuose onkocentruose. Toks diagnostinis tikrinimas savo efektyvumu skiriasi keliasdešimt kartų, be to, labai maža komplikacijų rizika,“ – sakė doc. dr. A. Patašius. Jis informavo, kad Nacionalinis vėžio centras (NVC) šiuo metu vykdo naujojo algoritmo pilotinį tyrimą, NVC, Lietuvos urologų draugija aktyviai dirba su Sveikatos apsaugos ministerija ir Registrų centru skaitmenizuojant procesus, dirbant ties teisės aktų pakeitimu, kad viskas būtų įteisinta teisės aktais. Ko trūksta? Pasak doc. dr. A. Patašiaus – labai reikia vieno centro, kuris koordinuotų pacientų kvietimą ir diagnostikos algoritmo keitimą ir prižiūrėtų, ar jo laikomasi. Būtina kviesti vyrus kartu – pagerėtų paslaugų prieinamumas, būtų nuimami krūviai nuo šeimos gydytojų. Prostatos vėžio ankstyvoji diagnostikos programa yra ilgai lauktų ir į pacientų gerovę orientuotų modernių pokyčių kelyje,“ – apibendrino doc. dr. A. Patašius.

Sklaida apie prevenciją vyksta, tačiau nepakankamai

Jurga Dūdienė, šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė pasidalino šeimos gydytojo kasdienybės patirtimis bei pavyzdžiais iš praktikos. Pasak J. Dūdienės, šeimos gydytojai žiūri į sveikatą holistiškai. Ji pastebi gerų pokyčių, kad, pvz., jaunesni vyrai, keturiasdešimtmečiai, tarpusavyje vis labiau kalbasi apie sveikatą. Pasak gydytojos, informacijos sklaida apie prevenciją vyksta, tačiau nepakankamai, patikrose dalyvauja per mažai. „Tai šeimai, kurios artimasis miršta nuo prostatos vėžio, netektis yra šimtaprocentinė – to žmogaus nebėra, nesugrąžinsi. Diagnozuoti ligą kuo anksčiau – tai didžiulė pastanga, nuo jos priklauso didesnė tikimybė išsaugoti gyvenimą. Tad labai svarbu naudotis bet kokia pagalba, kuri skirta anksti diagnozuoti vėžį ar kitus susirgimus. Neignoruokite kvietimų – ar tai būtų trumpoji žinutė, ar centralizuotai siųstas kvietimas. Ateikite iki savo šeimos klinikos, susiplanuokite laiką sveikatos patikrai, kai gaunate priminimą – per mėnesį ar du būtinai ateikite, nenukelkite to į ateitį, kad išliktume su savo šeima, kad matytume kaip, auga mūsų vaikai ir džiaugtumėmės ateityje,“ – kvietė gyd. Dūdienė.

Moterys – įtakingos vyrų sveikatai

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys paragino vyrus nedelsti: „Turime daug pasiekimų su prevencine programa, tačiau galutiniai statistikos skaičiai nedžiugina, pvz., Švedija, Vokietija mus stipriai lenkia. Ruduo – labai tinkamas metas, kai po vasaros reikia susikaupti ir pasirūpinti savo sveikata, skirti tam laiko. Labai daug, ypač mažesniuose miesteliuose matome, kada mums atvykus pasikalbėti dažniau ateina moterys, o ne vyrai. Tai jos vėliau įtikina vyrus pasitikrinti, lydi juos. Bandome išgyvendinti neigiamą požiūrį, kad viskas, kas „žemiau bambos“, irgi yra labai svarbu, tai lygiai taip pat yra mūsų kūnas, kuris yra svarbus. Mūsų valstybėje kasmet netekti 500-600 vyrų yra labai reikšmingi skaičiai, tad visų pastangos, kvietimai ir visuomenės švietimas yra labai reikalingi. Reikia tam skirti laiko ir dėmesio.“

Kompleksinių veiksmų svarba

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas akcentavo kompleksinių veiksmų svarbą siekiant ne tik geros išgyvenamumo statistikos, bet ir asmeninės gyvenimo kokybės. Jis pažymėjo, kad rūpintis savo sveikata kiekvienas galime pirmiausia rinkdamiesi fizinį aktyvumą, nerūkydami, savo mityboje rinkdamiesi daugiau daržovių ir vaisių, atsisakydami itin perdirbto maisto. Pasak doc. dr. V. Pečeliūno, kalbant apie vėžio prevenciją, skatinti ankstyvąją diagnostiką itin svarbu – nes anksti nustačius vėžį, mes jį galime kontroliuoti, galime gydyti lengvai, gydymas nesutrikdo gyvenimo kokybės, 5 metų išgyvenamumas artėja prie 100 proc. „Iš savo pusės siekiame paciento kelią parengti kuo sklandesnį, užtikrinti, kad jo patirtis būtų kuo geresnė, tiriame tik tai, ką reikia tirti, stengiamės įtraukti pacientus į sprendimų priėmimą, nes jau įmanomi įvairūs gydymo būdai ir sprendimai, tarp jų – genetinis vėžio ištyrimas sekoskaitos būdu. Džiaugiamės, kad jau yra radioligandų terapija – mažiau toksiški efektyvesni gydymo metodai. Svarbiausia – išvengti ligos arba nustatyti ją labai anksti,“ – kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas.

Vyrų sveikata – silpniausia grandis: būtina individualizuoto požiūrio įgyvendinimas

Renginyje pasisakiusi POLA direktorė Neringa Čiakienė pristatė pacientų lūkesčius sveikatos sistemai – kovos su vėžiu planui ir tęstinei pacientų edukacijai. Ji pažymėjo, kad vyrų onkologinės sveikatos rodikliai Lietuvoje yra apie 30 procentų blogesni nei ES vidurkis, tuo tarpu moterų sveikatos rodikliai nuo europinių beveik nesiskiria. Tai reiškia, kad vyrų sveikata yra silpniausia mūsų grandis. Šiandien daug paminėta apie individualizuotą gydymą, precizinę mediciną – labai svarbu, kad šios frazės, po kuriomis slepiasi visiškai kitoks paciento kelias, kitokios sveikatos išeitys, nugultų į šiuo metu rengiamus strateginius dokumentus – Nacionalinį kovos su vėžiu planą, atnaujinamus paciento kelio algoritmus ir pan. Svarbu, kad būtų suplanuotos priemonės, kurios mažins vyrų mirtingumą ir bus numatyti realūs resursai joms įgyvendinti, pacientai laukia ne pažadų, o veiksmų,“ – kalbėjo Neringa Čiakienė. Pasak direktorės, esminis dalykas, ko visgi trūksta – tai pačių vyrų suinteresuotumo rūpintis sveikatos patikra: nesakyti „po to“ ir kreiptis į gydytojus.

Apibendrindamas susitikimą, prof. Saulius Čaplinskas padėkojo dalyviams – gydytojams, pacientų organizacijoms, sveikatos ekspertams, žiniasklaidos atstovams už jų darbą ir bendrą tikslą, pabrėždamas, kad ši spaudos konferencija – tik viena iš daugelio žingsnių, kurie turi padėti sukurti stipresnę, sveikesnę Lietuvą.

POLA primena, kad priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa priklauso vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

***

POLA – praktinė pagalba, ekspertų patarimai, palaikanti bendruomenė, vienijanti daugiau nei 62 tūkstančius onkologinių pacientų. POLA misija – siekti proveržio ir gerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę vėžio išgyvenamumo, gydymo ir gyvenimo su onkologine liga srityse. Plačiau: www.pola.ltir www.priesvezi.lt

***

El. paštas: komunikacija@pola.lt