Vaikiškų knygų pasirinkimas parduotuvėse yra didžiulis. Neretai svarstant, kurias iš jų parinkti savo mažyliui, pirkėjams kyla klausimas, ar gražiai iliustruotos, spalvingos ir gausios informacijos knygelės yra tinkamiausias pasirinkimas. Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė dalijasi patarimais, kaip iš gausaus lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ asortimento, atsižvelgiant į vaiko amžių, išsirinkti tinkamą knygą, ir įvardija dažniausiai daromas tėvų klaidas, kurios vėliau lemia vaikų nenorą skaityti.
Pasak psichologės-psichoterapeutės Sonatos Vizgaudienės, vienas dažniausių tėvų norų – kuo anksčiau išmokyti vaiką pažinti pasaulį, raides ir skaityti. Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad vaiko raida vyksta etapais, kurių negalima dirbtinai pagreitinti.
„Vaikui parinkta sudėtingesnė knyga ne tik neduoda naudos, bet ir gali atgrasyti nuo skaitymo, ypač jei jam sunku susikaupti ar suprasti istoriją. Tėvai dažnai pervertina vaiko gebėjimus, norėdami padėti, bet iš tikrųjų svarbiausia – pasirinkti knygą, kuri atitinka vaiko amžių ir suvokimą“, – pažymi psichologė-psichoterapeutė S. Vizgaudienė.
Skaitymas – ne tik lavinimas, bet ir ryšys
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai kasdien gali rinktis iš beveik 3000 skirtingų knygų asortimento, iš kurio daugiau nei trečdalis – būtent vaikams skirta literatūra.
„Pastebime augantį dėmesį ne tik leidinių išvaizdai, bet ir jų turiniui – tėvai ieško knygų, kurios padėtų lavinti, įtrauktų, atitiktų vaiko pasaulio suvokimą. Džiugu, kad knyga vis dažniau matoma kaip kasdienio gyvenimo dalis, o skaitymas – kaip santykio kūrimo priemonė. Tokiais atvejais knygos tampa ne tik dovana vaikystei, bet ir prasminga investicija į vaiko raidą. O šią savaitę, kai jas galima įsigyti pigiau, tai puiki proga papildyti namų lentyną naujomis, vaiko amžių atitinkančiomis knygomis“, – sako „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.
Psichologė-psichoterapeutė pabrėžia, kad tėvams svarbu žinoti, jog iki vienerių metų vaikui knyga pirmiausia yra žaidimo priemonė, skirta tyrinėjimui, lietimui, netgi kramtymui. Ryškūs paveikslėliai, garsai, storas kartonas ar tekstilė – visa tai padeda mažyliui pažinti pasaulį jam suprantamu būdu.
Tuo metu, pasak S. Vizgaudienės, metų ar dvejų sulaukę vaikai jau pradeda domėtis paprastomis istorijomis. Svarbu, kad knygos būtų lengvai vartomos, su aiškiais, nesudėtingais piešiniais ir trumpais sakiniais. Dviejų–trijų metų vaikams istorijos turėtų būti labai aiškios, susijusios su jiems pažįstamu pasauliu – šeima, darželiu, gyvūnais ar kasdienėmis situacijomis.
„Svarbu, kad vaikas galėtų atpažinti pasaulį, apie kurį skaitoma – tai sukelia emocinį ryšį ir susidomėjimą. Pamažu galima įtraukti ir pirmąsias pasakas, tačiau tik tada, kai vaikas iš tiesų pasiruošęs“, – teigia psichologė-psichoterapeutė.
Nuo įpročio – iki meilės skaitymui
Be to, anot pašnekovės, skaitymo patirtis labai priklauso nuo to, kaip vaikams yra skaitoma. Vaidybiškas, išraiškingas skaitymas – ne mažiau svarbus nei pati istorija. „Vaikai geriausiai įsitraukia tada, kai tėvai skaito gyvai, keisdami balsą, stabteli, aptaria, įtraukia vaiką į istoriją. Tai kartu tampa ir bendravimo būdu, ir šiltu kasdieniu ritualu“, – pastebi S. Vizgaudienė.
Iki penkerių metų vaikų gebėjimas susikaupti stiprėja, todėl istorijos gali būti ilgesnės, su aiškiu naratyvu. Tarp dvejų su puse ir penkerių metų ypač svarbu ugdyti įprotį kalbėtis apie tai, kas skaitoma – stabtelėti, išklausyti, atsakyti į vaiko klausimus.
„Svarbiausia ne tai, kiek sudėtinga knyga, o tai, ar ji įdomi vaikui. Net penkiamečiui gali patikti labai paprasta istorija – tai nereiškia, kad jis nepažengęs. Kiekvienas vaikas – individualus“, – pabrėžia psichologė-psichoterapeutė.
Ji taip pat akcentuoja, kad vaikams pravartu patiems tyrinėti knygas – lankytis bibliotekose ar knygų skyriuose, kur jie gali atsirinkti tai, kas patraukia jų dėmesį. Tai padeda suprasti, kas vaikui įdomu ir stiprina vidinę motyvaciją skaityti.
Pavyzdys – stipresnis už žodžius
Kitu svarbiu žingsniu psichologė-psichoterapeutė sužadinant vaikams norą skaityti įvardija pavyzdžius. Vaikai mokosi stebėdami. Tad jei, pasak pašnekovės, vaikai namuose mato knygas, turi savo lentyną, kur atsiranda vis naujų leidinių, jei tėvai skaito patys – didesnė tikimybė, kad skaitymas taps natūralia vaiko kasdienio gyvenimo dalimi.
„Jei tėvai patys neskaito, bet verčia vaiką skaityti – tai siunčia dviprasmę žinutę. Tuo metu net paprastas knygų vartymas, kai tai vyksta kartu ir kasdien, formuoja įprotį. Jis gali išlikti net ir tada, kai vaikas kuriam laikui praranda norą skaityti, pavyzdžiui, paauglystėje“, – pažymi S. Vizgaudienė.
Pasak „Maximos“ atstovo, apskritai, kai knygų namuose atsiranda ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, formuojasi bendras šeimos santykis su skaitymu – jis tampa natūralia kasdienybės dalimi.
„Pildydami vaikų knygų lentyną, tėvai turėtų nepamiršti ir savęs – taip ne tik rodome pavyzdį, bet ir kuriame laiką sau, su knyga“, – sako T. Atraškevičius.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
