Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2026 m. liepos 13 d. pasirašė dekretą, kuriuo išplėtė Rusijos įmonių, galinčių įslaptinti bet kokius savo veiklos rodiklius, sąrašą. Į jį įtraukti ir aviacinių degalų tiekėjai Rusijos oro uostuose.
Į sąrašą pateko „Rosneft“ struktūros ir oro uostų degalų operatoriai
Tą pačią dieną Kremliaus paskelbtame naujame sąraše atsidūrė 9 „Rosneft“ struktūros, tarp jų „RN-Aero“. Ji apibūdinama kaip viena didžiausių Rusijos aviacinių degalų papildymo operatorių: bendrovė aptarnauja daugiau kaip 100 oro bendrovių ir pila degalus „į sparną“ svarbiuose oro uostuose, įskaitant Šeremetjevo ir Vnukovo.
Dekretas taip pat apima Jekaterinburgo „Toplivozapravočnaja kompanija Kolcovo“, Krasnodaro „Bazovyj aviatoplivnyj operator“ ir Sankt Peterburgo „Toplivozapravočnyj kompleks Pulkovo“.
Dokumente nurodyta, kad į sąrašą įtrauktos įmonės gali pačios nustatyti, kokią informaciją ir kokia apimtimi atskleisti arba teikti. Iš viso naujame sąraše yra daugiau kaip 130 Rusijos bendrovių.
Aviacinių degalų problemos išryškėjo po smūgių naftos perdirbimo gamykloms
Pranešimai apie aviacinių degalų problemas Rusijoje pirmą kartą pasirodė 2026 m. gegužės pabaigoje, po Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms serijos. Šaltinis nurodo, kad iki liepos 13 d. Ukrainos smūgiai buvo paveikę visas 10 didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
„Kommersant“ šaltiniai teigė, kad apie negalėjimą pildyti lėktuvų pagal sudarytas sutartis vežėjai buvo įspėti Sankt Peterburgo, Jekaterinburgo, Ufos ir kelių mažesnio keleivių srauto miestų oro uostuose.
2026 m. birželio viduryje NOTAM pranešimus apie orlaivių degalų papildymo apribojimus paskelbė Machačkalos, Mineralinių Vodų, Krasnodaro, Astrachanės ir Nižnij Novgorodo oro uostai.
Sankt Peterburgo prekių ir žaliavų biržos duomenimis, nuo 2026 m. gegužės 4 d. biržoje nebuvo sudaryta sandorių dėl „reaktyvinių variklių kuro“. Nebiržinėje didmeninėje rinkoje aviacinių degalų kaina pakilo iki rekordinio 113 tūkst. rublių už toną lygio, 52 proc. daugiau nei 2026 m. kovo pradžioje.
Maskva uždraudė eksportą ir pradėjo importuoti aviacinius degalus
Nuo 2026 m. birželio 1 d. Rusijos vyriausybė uždraudė aviacinių degalų eksportą iš Rusijos. Birželio pabaigoje, Reuters duomenimis, Rusija pirmą kartą nuo 2022 m. pradėjo importuoti aviacinius degalus: 200 tūkst. barelių siunta iš Japonijos turėjo atvykti per Pietų Korėjos tarpininkus.
Liepos 8 d. AP pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos smūgius Rusijos objektams Saratovo, Tatarstano, Baškirijos ir Voronežo regionuose. AP nurodė, kad smūgiai Saratovo ir Tatarstano perdirbimo gamykloms prisidėjo prie degalų trūkumo Rusijoje.
Po susitikimo su Putinu vicepremjeras Aleksandras Novakas paskelbė, kad Rusija iki 2026 m. liepos pabaigos stabdo visą dyzelino eksportą. AP taip pat nurodė, kad benzino ir aviacinių degalų eksporto draudimai jau galiojo.
Oficiali Rusijos pozicija yra tokia, kad Ukrainos smūgiai energetikos infrastruktūrai siekia sukelti nerimą ir pakenkti ekonomikai. Putinas šiuos tikslus pavadino „nepasiekiamais“.
Liepos 11 d. „The Guardian“ pranešė, kad Zelenskis įsteigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „tolimojo poveikio“ vadovybę, kurios užduotis – toliau mažinti Rusijos pajėgumą kariauti, be kita ko taikantis į energetikos ir logistikos infrastruktūrą.
