Radijo žurnalistė Rima Žilinskaitė, dabar turinti ir sociologijos daktaro laipsnį, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete neseniai apsigynė disertaciją apie žinių gamybos ir vartojimo susiliejimą socialinių tinklų eroje, vadinamą prosumpcija, ir jų sklaidą. Pasak jos, skaitmeninės technologijos formuoja naujas socialumo sampratas, veikia tarpusavio sąveikas ir santykius. Naudodamiesi išmaniaisiais prietaisais – telefonais, išmaniaisiais laikrodžiais, apyrankėmis, navigacijos sistemomis – kiekvienu savo veiksmu skaitmeninėje erdvėje „gaminame“ duomenis, kurie gali atskleisti daug informacijos apie mus tiems, kurie juos apdoroja.
Pokalbyje su dr. R. Žilinskaite aptariama, ar technologijų dominavimas nevirs distopine ateitimi, kaip matoma fantastiniuose filmuose, ir kaip pasaulis atrodo per „sociologijos akinius“.
Kaip sociologai vertina technologijų tobulėjimą, atsižvelgiant į populiarius fantastinių filmų scenarijus, kuriuose dažnai vaizduojama pasaulio pabaiga ir žmonijos pavergimas robotų?
„Holivudo scenarijuose tai nestebina, juk būtent dramos ir reikia. Tačiau su prognozėmis labai sudėtinga. Manau, kad praktiškai neįmanoma tiksliai pasakyti, kaip konkrečiai žmonės ateityje panaudos vieną ar kitą technologiją ir kokia kryptimi jos išsivystys. Technologijos dažniausiai yra kuriamos konkrečiai sričiai ir konkrečiai užduočiai atlikti“, – teigia R. Žilinskaitė. Ji priduria, kad filmai, net ir fantastiniai, remiasi tuo, ką mes žinome ir suprantame. Kaip pavyzdžius ji mini „Terminatorių“ (devintajame dešimtmetyje), kuriame vaizduojami kborgai ir fizinės technologijos, vėliau pasirodžiusią „Matricą“ (apie 2000 m.), kur pereinama prie informacinio mąstymo lygmens, ir 2022 m. filmą „Viskas iškart ir visur“, liečiantį daugybines visatas ir išskaidytos tapatybės klausimą. Ji taip pat primena Aldouso Huxley romaną „Puikus naujas pasaulis“ (XX a. ketvirtajame dešimtmetyje), kurio distopinė ateitis taip pat remiasi to meto technologine dabartimi.
Kaip Jūsų žurnalistinė patirtis ir sociologiniai gebėjimai padeda pažvelgti į pasaulį?
„Kaip žurnalistė, pirmiausia žvelgiu per informaciją. Žurnalistams svarbi dezinformacijos problema, skaitmeninių įrankių sudaromos naujos galimybės manipuliuoti informacija, kurti įtikinamai atrodančią netikrą informaciją ir pan. Tuomet atrodytų, kad vieni svarbiausių yra skaitmeninio raštingumo, medijų raštingumo, reguliavimo klausimai“, – sako dr. Žilinskaitė. Vis dėlto, kaip sociologė, ji atsižvelgia į platesnį kontekstą: socioekonomines laikmečio ir konkrečių visuomenės grupių sąlygas, greitėjančio laiko iššūkius ir informacijos pertekliaus sukeltą nuovargį. Jai primena sociologą Georgą Simmelį, kuris dar XX a. pradžioje subtiliai užčiuopė modernios visuomenės sparčių technologinių pokyčių socialines ir mentalines pasekmes. G. Simmelis rašė apie modernaus pasaulio žmogaus patiriamą atbukimą, abejingumą, nes protas nebepajėgia į kiekvieną vis įvairėjančios aplinkos elementą reaguoti su atskiru dėmesiu. Dr. Žilinskaitė mano, kad dabartiniu metu, su gerokai spartesne technologine raida ir naujo masiškumo lygio komunikacija, mes tą išgyvename keleriopai stipriau. Jos nuomone, G. Simmelio aprašytas didmiestis yra puiki skaitmeninės erdvės analogija.
Ką apima skaitmeninė sociologija?
„Sociologijoje yra daug krypčių. Skaitmeninė sociologija, mano vadinamuoju transkripčiu, persmelkia ir susipina su visomis kitomis sociologijomis, nes nesusitelkia į vieną tematiką“, – aiškina R. Žilinskaitė. Viena vertus, tai bandymas suprasti, nagrinėti, rinkti ir analizuoti duomenis, kurie randasi specifiškai skaitmeninėje erdvėje arba iš skaitmeninių technologijų naudojimo. Šie duomenys leidžia suprasti mūsų tarpusavio sąveikas ir santykius. Kita vertus, kas dr. Žilinškaitei atrodo svarbiau, tai yra naujos socialumo formos, kurios atsiranda technologijų vystymo ir naudojimo kontekste. Kaip keičiasi tarpasmeniniai santykiai, kolektyvumą keičia junglumas, formuojasi naujos ekonominių santykių formos, kinta darbo samprata ar mūsų pačių savęs supratimas. Tai nauja, dinamiška ir neapibrėžta sociologijos kryptis, suteikianti galimybę kūrybiškumui ir naujų prieigų plėtojimui.
Ar studentai, atlikę Jūsų duotą užduotį – pasižiūrėti, kaip internete naudojami jų asmeniniai duomenys – suvokia duomenų rinkimo mastą ir keičia savo elgesį?
„Su studentais žiūrime, kokius duomenis apie juos renka konkrečiai socialiniai tinklai. Pagal Europoje galiojantį reguliavimą socialinių tinklų platformos privalo vartotojams, jiems paprašius, pateikti tokią informaciją. Bet studentai labai skirtingi: vieni technicaly įgudę, jiems šie duomenys nesukelia nuostabos, kiti nustemba pamatę, kiek daug apie juos galima suprasti vien iš naudojamo įrenginio parametrų ar, atrodytų, atsitiktinių judesių socialiniame tinkle. Tačiau dar nė karto neteko išgirsti, kad sužinojęs apie duomenų rinkimą kas nors nebenaudos platformų ar įrenginių“, – teigia ji. Vyraujanti nuostata dažniausiai yra abejingumas – „Nieko tokio aš ten nedarau“ ir „Ką gi iš mano vieno duomenų galima nuspręsti?“. Žmonės jaučia, kad kasdienėje veikloje vertė ir nauda, kurią gauna (galimybė bendrauti, pramoga), yra didesnės negu patiriamas nuostolis dėl to, kad mūsų duomenimis pasinaudojama kuriant ekonominę vertę. Dr. Žilinskaitė duomenis skaitmeninėje erdvėje palygina su gamtiniais ištekliais, tačiau pripažįsta, kad tai platesnis reguliavimo klausimas. Kasdienybėje žmonės apie tai negalvoja, nes skaitmeninių technologijų naudojimas tapo rutinos dalimi. Sociologinės studijos leidžia stabtelėti ir detaliau patyrinėti tokias rutinas ir praktikas.
Ar sociologija, atsiradusi XIX amžiuje kaip atsakas modernumui, iki šiol išlaiko šį tikslą?
„Sociologija visada yra bandymas suprasti visuomenę, kurioje mes gyvename. Ji radosi ir steigėsi XIX amžiuje būtent kaip pastanga suprasti to meto visuomenę, jos ypatybes ir joje vykstančius pokyčius. Šiandienos pasaulyje sociologija ir toliau atlieka tą pačią funkciją“, – teigia pašnekovė. Ji pabrėžia, kad pasikeitė tik tai, kaip visuomenė ir laikmetis įvardijami – vėlyvoji modernybė, postindustrinė, informacijos ar skaitmeninė visuomenė. Sociologijos tikslas išlieka tas pats – suprasti tos visuomenės veikimą, pamatinius principus, sudedamuosius elementus, žmonių sąveikas ir grupių dinamiką.
Kaip Jūs pati atradote sociologiją, ateidama iš žurnalistikos?
„Ir man buvo klaustukas – baigdama mokyklą aš taip pat nelabai žinojau, kas yra sociologija. Po žurnalistikos studijų, jau kelerius metus padirbėjus žiniasklaidoje, ėmė norėtis gylio, bandant suprasti, kaip ir kodėl būtent taip veikia mūsų visuomenė, ta aplinka, kurioje gyvename“, – pasakoja dr. Žilinskaitė. Ji pasakoja, kad magistrantūros studijos išties atvėrė gilų ir turiningą sociologijos pasaulį. Su „sociologiniais akiniais“ nebegalima matyti kitaip. Sociologija, palyginti su kitais mokslais, yra turtinga tuo, kad suteikia aibę sričių ir temų, į kurias galima gilintis – nuo ekonomikos, technologijų, migracijos iki miestų, meilės ar tapatybės klausimų. Ji leidžia kitaip pažvelgti į tai, kas laikoma savaime suprantama, kaip „normalumas“ įsigali konkrečiose visuomenėse ar jų grupėse, ir keičia santykį su savimi bei aplinka.
