Europos Parlamento narys Raphaëlis Glucksmannas sekmadienį, spalio 11-ąją, jau per pirmąjį pirminių rinkimų turą išrinktas Prancūzijos socialdemokratinės centro kairės kandidatu 2027 metų prezidento rinkimuose. Už jį balsavo 79 613 rinkėjų – 66,17 proc. galiojančius balsus atidavusių žmonių.
Glucksmannas varžovus aplenkė daugiau nei keturgubai
Pirminiuose rinkimuose iš viso dalyvavo 120 787 žmonės, arba 89,82 proc. iš 134 467 registruotų rinkėjų. Galutinis rinkėjų sąrašas buvo sumažintas pašalinus pasikartojusias registracijas.
46 metų R. Glucksmannas yra Prancūzijos centro kairės partijos „Place Publique“ vienas įkūrėjų ir vadovas, o nuo 2019 metų dirba Europos Parlamente. Jo kandidatūrą prezidento rinkimuose rems „Place Publique“, Prancūzijos Socialistų partija ir politinė jėga Respublikinė bei socialistinė kairė (GRS).
Socialistų partijos pirmasis sekretorius Olivier Faure’as liko antras, surinkęs 14,46 proc. balsų. Kiti trys kandidatai negavo nė po dešimtadalį balsų: buvusi kandidatė į Prancūzijos prezidentus Ségolène Royal surinko 7,62 proc., Europos Parlamento narys Emmanuelis Maurelis – 5,92 proc., o parlamentaras Jérôme’as Guedj – 5,83 proc.
Kadangi R. Glucksmannas aiškiai nugalėjo pirmajame ture, planuoto antrojo balsavimo neprireikė.
„Šis rezultatas siunčia stiprią žinią“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė laimėtojas. Jo teigimu, savo vertybėms ištikima kairė gali „vienytis, valdyti ir laimėti“.
Kitame pareiškime R. Glucksmannas pripažino, kad pirminių rinkimų pergalė dar nieko negarantuoja, ir pažadėjo toliau klausytis, įtikinėti bei telkti rinkėjus.
Apklausose centro kairės kandidatas smarkiai atsilieka
R. Glucksmannas save pristato kaip alternatyvą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono politikai ir kaip kandidatą, galintį sustabdyti kraštutinius dešiniuosius.
Tačiau iki pirminių rinkimų skelbtose apklausose jo palaikymas siekė maždaug 9–14 proc., todėl jis gerokai atsiliko nuo kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen.
Rugsėjo 3–9 dienomis viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Ipsos-BVA“ atliktoje apklausoje R. Glucksmannui, priklausomai nuo rinkimų scenarijaus, teko 11,5–13,5 proc. palaikymas. M. Le Pen palaikė 33–35 proc., radikaliosios kairės politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas surinko 15,5–17 proc., o buvęs Prancūzijos premjeras ir centro dešinės atstovas Édouard’as Philippe’as – 14–21 proc.
R. Glucksmannas pareiškė, kad susitarimo su J.-L. Mélenchono vadovaujama radikaliosios kairės partija „La France Insoumise“ nebus. Ši politinė jėga centro kairės pirminius rinkimus boikotavo.
Kibernetinė ataka balsavimą pratęsė beveik parai
Pirminius rinkimus aptemdė spalio 9 dieną prasidėjusi kibernetinė ataka. Organizatoriai pranešė apie masinį fiktyvių prisijungimų srautą, dėl kurio daliai rinkėjų buvo sunku pasiekti internetinio balsavimo sistemą.
Pirminių rinkimų organizacinės komisijos vadovas Patrickas Mennucci tvirtino, kad platforma nebuvo išjungta, o jau užregistruotų balsų vientisumas nebuvo pažeistas. Dėl atakos organizatoriai kreipėsi į teisėsaugą.
Internetinis balsavimas buvo pratęstas beveik 24 valandomis ir baigėsi spalio 11 dieną 18 valandą. Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas oficialiai numatytas 2027 metų balandžio 18-ąją, o antrasis – gegužės 2-ąją.
