Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, gerbiami ministrai, savivaldybių merai, brangūs savivaldos ir regionų atstovai, mieli Regionų forumo svečiai, septyni metai prabėgo nuo pirmojo forumo, kai rinkomės svarbiausiems regionų plėtros klausimams aptarti. Per šį laikotarpį keitėsi forumo temos ir aplinkybės, tačiau vienas klausimas išliko nepakitęs: kaip sukurti Lietuvą, kurioje žmogaus galimybės nepriklausytų nuo jo gyvenamosios vietos? Tai pamatinis Lietuvos politikos iššūkis, apimantis daugelį politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių aspektų.
Nuo pat Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios, būtinybė užtikrinti nacionalinį saugumą tapo neabejotinu prioritetu. Viešajame gyvenime atsirado didesnis supratimas, kad Lietuvos žmonės bus saugūs tik stipriai ir atspariai valstybei. Tai lemia konkretūs pokyčiai saugumo aplinkoje: hibridinės atakos per nelegalią migraciją, dronų incidentai, oro erdvės pažeidimai, taip pat ir gamtos stichijos, tikrinusios mūsų budrumą.
Pirmoji grandis, su kuria krizės akivaizdoje susiduria žmogus, yra savivalda. Būtent čia kyla svarbūs klausimai: ar veiks vandentiekis nutrūkus elektros tiekimui, ar veiks vietos ligoninė, ar bus užtikrintas šilumos tiekimas, kur žmonės kreipsis pagalbos ir kaip elgtis kritinėje situacijoje. Atsakymus turi žinoti visos valstybės institucijos ir mes visi, nes atspari valstybė – tai gerai informuoti ir tinkamai pasiruošę žmonės bei bendruomenės.
Šioje srityje dar turime daug nuveikti. Būtina ieškoti geresnės pusiausvyros tarp centrinės valdžios ir savivaldos atsakomybės, skatinti privačią iniciatyvą, pavyzdžiui, bendruomenėms apsirūpinant elektros generatoriais. Krizės ir hibridinės atakos tapo kasdienybės dalimi, todėl reikalingas Nacionalinio atsparumo planas, aiškiai įvardijantis strategines kryptis, atsakomybes ir terminus.
Tikiu, kad centrinės valdžios ir savivaldybių institucijos, sujungusios jėgas, gali daug nuveikti. Gynybos srityje turime puikų valstybės ir savivaldos partnerystės pavyzdį: Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė susitarimą dėl naudų savivaldybėms, kurių teritorijose veikia kariniai poligonai, skatinant konkrečias investicijas į infrastruktūrą. Jei valstybė prašo bendruomenių prisiimti papildomą naštą, būtina atsižvelgti ir į bendruomenių poreikius.
Įgyvendinant Kapčiamiesčio poligono įstatymą, plečiama karinio rengimo infrastruktūra. Dėkoju Lazdijų ir Jurbarko rajonų vadovams bei bendruomenėms už valstybinį požiūrį. Mums reikia dar daugiau geranoriško bendradarbiavimo ir gerųjų pavyzdžių, įkvepiančių ginti savo valstybę.
Nors daug lėšų investuojame į krašto apsaugą, valstybę visada gina žmonės. Kad lemiamą akimirką žmonėms nepritrūktų ryžto, jie turi tikėti savo valstybe ir jaustis jos šeimininkais. Šiam tikslui pasiekti savivalda, esanti arčiausiai žmogaus, yra itin svarbi. Krizės akimirką žmonės pirmiausia gręžiasi į savo seniūną ar merą, todėl būtina užtikrinti, kad saugių priedangų tinklas apimtų kiekvieną savivaldybę ir perspėjimo sistema pasiektų atokiausius kampelius.
Siekiame užtikrinti nacionalinį saugumą, efektyvią gynybą ir civilinę saugą, nes jaučiame atsakomybę prieš šalies žmones. Lietuvos laisvė, nepriklausomybė ir žmonių saugumo jausmas yra neabejotinos vertybės. Pastaraisiais metais Lietuvoje sukūrėme ekonomikos stebuklą, tačiau vien gražesnės aikštės ar sutvarkytos gatvės nesukuria stipraus regiono. Reikia daugiau darbo vietų, investicijų, būsto ir žmonių.
Turime suteikti savivaldai daugiau galimybių investuoti į ateitį, laikantis finansinio tvarumo. Džiaugiuosi, kad Seime buvo pritarta lankstesnėms fiskalinėms taisyklėms savivaldybių investicijoms, finansuojamoms iš nacionalinio plėtros banko. Naujasis konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas nubrėžė šalies regioninės ekonomikos ilgalaikę perspektyvą.
Šiemet pradėjęs veikti naujas savivaldybių skolinimosi per ILTE modelis parodė, kad tokio instrumento reikėjo – 100 milijonų eurų limitas savivaldybių projektams iki 2029 m. buvo išnaudotas per 3 mėnesius. Tai rodo savivaldybių pasirengimą įgyvendinti puikius projektus.
Svarbu skirti dėmesį regioninio lygio klausimams: viešajam transportui, sveikatos paslaugoms, atliekų tvarkymui, ekonominei infrastruktūrai. Kartais racionaliausias sprendimas yra regioninis – bendradarbiaujant kelioms savivaldybėms, siekiant masto ekonomijos ir geresnių paslaugų. Siūlau diskutuoti apie galimybę per ILTE skatinti savivaldybes, kurios plėtoja regioninį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, municipalinio būsto srityje.
Finansiniai sprendimai neišspręs visų problemų; svarbus pokyčių dalis – pasitikėjimo regionais ir savivalda augimas. Vyriausybės programoje numatyti žingsniai stiprinti regioninę politiką. Regioninė politika privalo turėti aiškų „šeimininką“ su atsakomybe ir įrankiais, kad nereikėtų derėtis su daugybe ministerijų. Daugiau sprendimų turėtų būti planuojama „iš apačios“, o regionų plėtros programos asignavimai – sutelkti vienose rankose.
Regioninių plėtros tarybų vaidmuo kertinis. Joms reikalingi pajėgumai ne tik kurti, bet ir įgyvendinti savo regionų ekonominės ir socialinės plėtros strategijas. Artėjantis naujasis Europos Sąjungos finansinis laikotarpis suteikia galimybę ir paskatą šiam pokyčiui. ES lėšos turi kuo greičiau virsti vertę žmonėms kuriančiomis investicijomis.
Lietuva tebėra centralizuota valstybė, savivaldybių finansinis savarankiškumas ribotas. Siūlau pradėti diskusiją dėl ambicingesnio tikslo naujajam ES finansiniam laikotarpiui – kiek ES investicijų turėtų būti planuojama regionų lygiu. Tai klausimas, kiek pasitikime regionais ir suteikiame jiems realią teisę nukreipti investicijas ten, kur jų labiausiai reikia.
Gerbiami merai, Jūsų darbai, orientuoti į žmonių saugumą, gerovę ir šalies klestėjimą, turėtų kalbėti už Jus. Stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės; kuo daugiau pasitikėjimo ir galių suteikiame vietos valdžiai, tuo aukštesnius skaidrumo standartus jai turime kelti. Korupcijai ar nepotizmui negali būti pateisinimų.
Tegul šios dienos diskusijos būna atviros, dalykiškos ir orientuotos į sprendimus.
