Karštomis vasaros dienomis daugelis gyventojų siekia užtikrinti gaivų orą ir komfortišką mikroklimatą namuose, todėl dažnai atsigręžia į rekuperatorius. Nors šie įrenginiai vasarą gali padėti palaikyti gaivesnį orą, svarbu suprasti, kad rekuperatorius nėra kondicionierius ir neturėtų būti naudojamas kaip aktyvaus vėsinimo įrenginys.
„Elektrum Lietuva“ produktų vadovė Eglė Afanasjeva pabrėžia, kad netinkamai parinkti rekuperatoriaus režimai, užsikimšę filtrai ar per didelis oro srautas karščiausiu paros metu gali ne tik nesuteikti norimo komforto, bet ir be reikalo didinti elektros suvartojimą.
„Vasarą gyventojai dažnai tikisi, kad rekuperatorius padės atvėsinti namus taip pat, kaip kondicionierius. Vis dėlto pagrindinė šio įrenginio funkcija yra kita – užtikrinti oro apykaitą patalpose. Rekuperatorius nekuria šalčio, todėl jo poveikis patalpų temperatūrai priklauso nuo lauko oro sąlygų, parinkto veikimo režimo ir sistemos priežiūros. Tai yra nuolatinio vėdinimo, o ne aktyvaus vėsinimo įrenginys“, – sako E. Afanasjeva.
Vasarą svarbi „bypass“ funkcija
Viena svarbiausių rekuperatoriaus funkcijų šiltuoju sezonu – „bypass“ režimas, kitaip dar vadinamas apėjimo režimu. Jis ypač naudingas tuomet, kai lauke esantis oras yra vėsesnis nei namuose, pavyzdžiui, naktį ar anksti ryte. Įjungus šį režimą, rekuperatorius į patalpas tiekia gaivesnį lauko orą jo papildomai nešildydamas, taip padedant lengviau palaikyti komfortiškesnį mikroklimatą namuose.
„Viena dažniausių klaidų – palikti įrenginį veikti vienodu intensyvumu visą parą. Jei dieną lauke labai karšta, intensyvus vėdinimas gali lemti, kad į patalpas pateks daugiau šilto oro. Todėl verta rinktis ne maksimalų, o situacijai pritaikytą režimą: mažesnį oro srautą karščiausiomis valandomis ir intensyvesnį vėdinimą vakare ar naktį, kai lauke atvėsta“, – aiškina E. Afanasjeva.
Sąnaudas didina netinkamai prižiūrimi filtrai
Vasara rekuperatorių filtrams gali tapti tikru išbandymu – ore padaugėja žiedadulkių, pūkų, dulkių, o intensyvus pievų ir augalų žydėjimas dar labiau didina filtrų apkrovą. Todėl, siekiant užtikrinti efektyvų rekuperacinės sistemos veikimą, sumažinti jos nusidėvėjimą ir gedimų riziką, svarbu tinkamai prižiūrėti ir reguliariai keisti filtrus.
„Užsikimšę filtrai sumažina oro pralaidumą, blogina oro kokybę namuose ir gali didinti elektros sąnaudas. Kai rekuperatoriaus filtrai užsikemša, įrenginys, siekdamas užtikrinti reikiamą ventiliaciją, privalo dirbti intensyviau, todėl sunaudoja daugiau energijos. Didesnį suvartojimą lemia ir intensyvesnis ventiliatorių veikimas, tiesiogiai susijęs su filtrų švara. Reguliariai keičiant filtrus, sistema veikia sklandžiau, palaiko tinkamą oro apykaitą ir neapkrauna ventiliatorių papildomu darbu, todėl elektros energija naudojama efektyviau“, – pasakoja E. Afanasjeva.
Net nedidelis suvartojimas tampa svarbus, kai įrenginys veikia nuolat
Rekuperatorius paprastai nėra didžiausias elektros energijos vartotojas namuose, tačiau jis yra vienas iš vadinamųjų „foninių“ prietaisų – veikiantis daug valandų per parą ar net nuolat. Todėl net ir nedidelės jo sąnaudos ilgainiui gali prisidėti prie didesnės elektros sąskaitos.
Gamintojų techniniai duomenys rodo, kad gyvenamosioms patalpoms skirti rekuperatoriai įprastu režimu gali naudoti maždaug apie 30–50 W, o maksimaliu – apie 80–100 W galios. Jei įrenginys veikia visą parą, tai sudarytų atitinkamai apie 22–36 kWh arba 58–72 kWh per mėnesį. Todėl be poreikio nuolat paliktas maksimalus režimas gali padvigubinti rekuperatorių elektros sąnaudas, o kartu ir išlaidas už elektrą – nuo kelių iki keliolikos eurų per mėnesį.
„Rekuperatoriaus elektros sąnaudos didele dalimi priklauso nuo pasirinkto veikimo intensyvumo, oro srauto, sistemos nustatymų ir priežiūros. Jei įrenginys be poreikio paliekamas veikti maksimaliu režimu, jis gali sunaudoti gerokai daugiau elektros energijos, nors papildomo komforto tuo metu ir nesuteikia. Tai ypač aktualu vasarą, kai netinkamai parinktas režimas gali ne tik nepravėsinti patalpų, bet ir į jas prileisti daugiau šilto lauko oro“, – akcentuoja „Elektrum Lietuva“ produktų vadovė.
Nors rekuperacinė sistema vasarą neatlieka tiesioginės vėsinimo funkcijos, tinkamai sureguliuota ji gerina oro kokybę, mažina drėgmę ir tvankumą, o kartu padeda palaikyti komfortiškesnį mikroklimatą namuose.
