Nors Lietuvą ir JAV skiria vandenynas ir geopolitinė įtaka, politinėje erdvėje atsiranda asmenybių, kurios naudoja stebėtinai panašius „žaidimo taisyklių“ laužymo metodus. Donaldas Trumpas ir Remigijus Žemaitaitis tapo simboliais naujosios politinės bangos, kurioje asmeninė charizma, tiesmuka kalba ir nuolatinė kaita tampa svarbesnėmis už stabilią ideologiją.
Personos konstravimas: „Savas žmogus“ prieš elitą
Tiek D. Trumpas, tiek R. Žemaitaitis savo tapatybę grindžia kova prieš „sisteminį elitą“. Trumpas žadėjo „išvalyti pelkę“ (angl. drain the swamp) Vašingtone, o Žemaitaitis Lietuvoje nuolat puola „konservatorių klaną“ ar „vilniečių elitą“.
Įdomiausia tai, kad abu politikai patys yra to paties elito dalis: Trumpas – milijardierius nekilnojamojo turto magnatas, Žemaitaitis – ilgametis Seimo narys, teisininkas, turintis nemenką turtą. Tačiau jų gebėjimas kalbėti „paprasto žmogaus“ kalba, vartoti žargoną ir nevengti aštrių posakių sukuria iliuziją, kad jie yra vieninteliai autentiški tautos atstovai.
Nuomonių kaita kaip strateginis lankstumas
Vienas ryškiausių bruožų, vienijančių šiuos politikus, yra itin laisvas požiūris į savo paties žodžius.
-
Donaldas Trumpas: per savo karjerą jis keitė pozicijas beveik visais esminiais klausimais: nuo abortų (buvo „pro-choice“, tapo griežtu priešininku) iki partinės priklausomybės (kelis kartus keitė demokratų ir respublikonų partijas). Jis gali ryte pagirti užsienio lyderį, o vakare jį išvadinti „silpnu“.
-
Remigijus Žemaitaitis: Lietuvoje Žemaitaitis žinomas kaip politinis „chameleonas“ partijų prasme. Jis vadovavo „Tvarkai ir teisingumui“, vėliau kūrė „Laisvę ir teisingumą“, o galiausiai įkūrė „Nemuno aušrą“. Jo retorika apie Izraelį, ES ar net valdančiąją koaliciją dažnai kinta priklausomai nuo to, kokia auditorija jo klauso.
Šiems politikams nuomonių kaita nėra silpnybė – tai įrankis. Jei viena žinutė nesuveikia arba sukelia per didelį pasipriešinimą, jie greitai adaptuojasi arba pareiškia, kad buvo „neteisingai suprasti“.
Skandalas kaip degalai
Tradiciškai skandalai politiko karjerą užbaigia, tačiau Trumpui ir Žemaitaičiui jie yra pagrindinis matomumo šaltinis.
-
Konstitucijos pažeidimai: Žemaitaitis buvo pripažintas sulaužęs priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų, tačiau tai tik dar labiau mobilizavo jo rinkėjus, kurie tai mato kaip „sistemos kerštą“.
-
Teisiniai procesai: Trumpas susidūrė su daugybe apkaltų ir baudžiamųjų bylų. Žemaitaitis neseniai netgi tiesiogiai palygino save su Trumpu, sakydamas, kad jei Trumpas su 36 bylomis tapo prezidentu, tai jam teisiniai persekiojimai taip pat yra „tiesus kelias į Olimpą“.
Socialinių tinklų valdžia
Abu politikai aplenkia tradicinę žiniasklaidą. Trumpas naudojo „Twitter“ (dabar X) ir „Truth Social“, kad tiesiogiai pasiektų savo bazę. Žemaitaitis Lietuvoje yra „Facebook“ ir „TikTok“ karalius. Jų įrašai pasižymi:
-
Dideliu kiekiu emocijų (pyktis, pasipiktinimas).
-
Sąmokslo teorijų elementais.
-
Tiesiogine transliacija iš įvykio vietos, sukuriant artumo jausmą.
Sutapimai: Politinio stiliaus palyginimas
| Bruožas | Donaldas Trumpas | Remigijus Žemaitaitis |
| Priešas | „Deep State“, liberali žiniasklaida | „Lietuvos priešai“, konservatoriai |
| Retorika | Agresyvi, pravardžiavimas | Aštri, dažnai balansuojanti ties etikos riba |
| Partiškumas | Perėmė respublikonų partiją | Kūrė naujas jėgas aplink savo asmenį |
| Santykis su teise | Kvestionuoja teismų nešališkumą | Teigia, kad teisėsauga vykdo politinius užsakymus |
Nors mastelis skiriasi, abiejų politikų personos remiasi tuo pačiu principu: politika kaip pramoga ir asmeninis šou. Jie supranta, kad šiuolaikiniame informaciniame triukšme laimi ne tas, kuris turi nuosekliausią programą, o tas, kuris garsiausiai rėkia ir geriausiai manipuliuoja auditorijos baimėmis bei nepasitenkinimu. Žemaitaitis sėkmingai adaptavo „trumpizmo“ metodus Lietuvos provincijos ir nusivylusio rinkėjo kontekstui, įrodydamas, kad ši politinė formulė yra universali.
Resursai ir Informacijos šaltiniai
-
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (lrkt.lt): Informacija apie R. Žemaitaičio priesaikos sulaužymą ir antisemitinius pasisakymus.
-
Pew Research Center: Analizės apie D. Trumpo prezidentavimo įtaką ir jo komunikacijos pokyčius.
-
LRT.lt ir BNS.lt: Pranešimai apie R. Žemaitaičio partijų kaitą, „Nemuno aušros“ įkūrimą ir jo pasisakymus lyginant save su D. Trumpu.
-
The Guardian / Chatham House (2025-2026 m. apžvalgos): Informacija apie antrąją Trumpo kadenciją, nuomonių kaitą dėl užsienio politikos (Venesuela, Grenlandija).
-
Vyriausioji rinkimų komisija (vrk.lt): R. Žemaitaičio turto ir pajamų deklaracijos bei politinės karjeros istorija.
-
Politinės komunikacijos tyrimai: Analizė apie „valentinį populizmą“ ir ideologijos trūkumą šiuolaikinėje lyderystėje.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar Remigijus Žemaitaitis sąmoningai kopijuoja Donaldą Trumpą?
Nors R. Žemaitaitis tiesiogiai ne visada pripažįsta kopijavimą, jis ne kartą viešai palankiai atsiliepė apie D. Trumpo strategiją. Jis yra lyginęs savo teisines problemas su Trumpo bylomis, teigdamas, kad abiem atvejais tai yra „sistemos bandymas susidoroti su stipriu lyderiu“. Abu naudoja panašų populistinės komunikacijos modelį.
Kokie yra pagrindiniai jų retorikos panašumai?
Far far away, behind the word mountains, far from the countries Vokalia and Consonantia, there live the blind texts. Separated they live in Bookmarksgrove right at the coast of the Semantics, a large language ocean.
Kodėl jie taip dažnai keičia savo nuomonę?
Tai vadinama strateginiu dviprasmiškumu. Keisdami nuomonę, jie:
Gali prisitaikyti prie bet kurios rinkėjų grupės lūkesčių tam tikru momentu.
Testuoja auditorijos reakciją (jei idėja nepopuliari – jos atsisako).
Išlieka naujienų centre (prieštaringi pareiškimai generuoja peržiūras).
Kaip skandalai veikia jų reitingus?
Paradoksalu, bet abiem politikams skandalai dažnai padeda. Jų rinkėjai skandalus vertina ne kaip politiko klaidą, o kaip įrodymą, kad „elitas“ jų lyderio bijo ir bando jį nutildyti. Tai sustiprina jų, kaip „kovotojų“, įvaizdį.
Ar jų partijos turi aiškią ideologiją?
Tiek Trumpo judėjimas (MAGA), tiek Žemaitaičio „Nemuno aušra“ labiau remiasi personalizuota lyderyste nei griežta ideologija. Programinės nuostatos dažnai būna eklektiškos: derinami kairieji ekonominiai pažadai (didesnės pensijos, pašalpos) su dešiniąja, konservatyvia kultūrine retorika.
Koks yra pagrindinis skirtumas tarp jų?
Svarbiausias skirtumas – geopolitinis svoris. D. Trumpas operuoja globaliu mastu, keisdamas pasaulio prekybos ir saugumo architektūrą. R. Žemaitaitis veikia lokaliame kontekste, orientuodamasis į Lietuvos vidaus problemas, tačiau pasitelkdamas globaliai išbandytus politinės komunikacijos metodus.
