Respublikinė Šiaulių ligoninė drauge su Pažangiosios medicinos draugija surengė tradicinę kombinuotą rudens konferenciją „Šiuolaikinės vidaus ligų praktikos kelias: iššūkiai, gairės, sprendimai“. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams: išplėstinės praktikos slaugytojams, slaugytojo padėjėjams, radiologijos technologams, ergoterapeutams, biomedicinos technologams, kineziterapeutams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos psichologams, medicinos genetikams, akušeriams, išplėstinės praktikos vaistininkams, vaistininkams, farmakotechnikams. Pilnutėlėje salėje bei prie kompiuterių ekranų susirinkusiems klausytojams sudaryta puiki galimybė bendrauti ir tobulėti.
Pažangos keliu
Konferencija, kaip įprasta, prasidėjo sveikinimo žodžiu. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigas laikinai einanti pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė pasidžiaugė, kad ligoninė ne tik puoselėja tradicijas, bet ir eina pažangos ir inovacijų keliu. „Norėčiau paskatinti, kad ši konferencija taptų ne tik žinių ir informacijos pasikeitimo platforma, bet ir galimybe stiprinti bendrystės ryšius tarp kolegų“, – linkėjo konferencijos dalyviams gydymo įstaigos vadovė , pastebėdama, kad konferencijoje bus pristatytos įvairios ir aktualios temos – puiki galimybė pasisemti žinių, paaugti profesine prasme, sustiprėti bendravimui su pacientais.
Konferencijoje pirmininkavusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos – endokrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas Gitana Acutė, ir Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėja, gydytoja nefrologė Eglė Gaupšienė pasveikino rudens sesijos dalyvius, esančius salėje ir konferenciją stebinčius nuotoliu.
Pirmasis pranešėjas, Rygos Stradinio universiteto prof. dr. Julius Ptašekas, perskaitė aktualų pranešimą „Veninių trombembolijų ankstyvoji biožymenų diagnostika ir gydymo kontrolė: 2025 m. nacionalinės antitrombozinio gydymo gairės“. Pristatydamas Nacionalines antitrombozinio gydymo gaires, profesorius informavo, kad tai – įvairių draugijų bendras darbas ir atsparos taškas, nuo kurio yra galimybė diegti pažangą, kas ir atitinka Pažangiosios medicinos draugijos koncepciją. Skaitydamas pranešimą profesorius kalbėjo apie venines trombembolijas, dėk kurių medicinoje yra gana sudėtinga situacija.
Širdies ligos ir imunoterapija onkologijoje
Pranešimą „Didelės kardiovaskulinės rizikos pacientai: ką svarbu žinoti?“ perskaitė Kelmės ligoninės gydytoja kardiologė Dovilė Dovidaitienė. Gydytoja aptarė rizikos veiksnius, dėl kurių užklumpa kardiovaskulinės ligos. Tai mityba, žalingi įpročiai, aukštas kraujo spaudimas, gliukozės, cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris, nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas. Rizikos veiksnių yra ir daugiau, į kuriuos gydytoja patarė atkreipti medikams dėmesį. Labai svarbu, ar šeimoje nėra ankstyvų išeminės širdies ligos atvejų, svarbu ir tai, kokios etninės grupės yra pacientas. Tai tampa vis aktualiau, nes šalyje daugėja emigrantų, kurių rizikos gali skirtis. Rizikos veiksniai yra ir sunkiosios psichiatrinės diagnozės, ir ŽIV diagnozė, ankstyva menopauzė, ar nėštumo metu nebuvo eklampsijos ir kitos rizikos, didinančios kardiovaskulinę riziką. Pranešėja aptarė ir diagnostikos bei gydymo metodus, vaistų poveikį.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė Vaida Vaitiekaitytė perskaitė pranešimą „Imunoterapijos sukelti šalutiniai reiškiniai, jų atpažinimas“. Pasak pranešėjos, nuo 15 a. pabaigos buvo pradėta naudoti tam tikrų bakterijų mišiniai, siekiant stimuliuoti imuninį atsaką prieš navikus. Šiandien gydytojai gydo subtiliau ir bakterijų nesiūlo. 1975 metais buvo atrasta technologija, kurios dėka pradėta taikyti imunoterapija. Gydytoja pristatė vaistus, naudojamus taikant imunoterapiją, jų progresą. Pranešėja aptarė onkologinius susirgimus, kurie gydomi imunoterapija, paaiškino imunoterapijos ir chemoterapijos skirtumus. Aptarti ir neišvengiamo komplikacijos, taikant imunoterapiją bei pažeidimų gydymas.
Pranešimą „Astma gydančių specialistų komandinio darbo reikšmė ir iššūkiai kasdienėje praktikoje“ skaitė dvi pranešėjos. Pulmonologo poziciją šuo klausimu pristatė doktorantė Rūta Nutautienė, LSMU Kauno ligoninės gydytoja pulmonologė. Šeimos gydytojo poziciją pristatė Dalia Pilkauskaitė, LSMU ligoninės Kauno klinikos Šeimos klinikos, Kuršių šeimos klinikos bendrosios praktikos gydytoja. Specialistės gyvai ir vaizdingai aptarė astma sergančios pacientės gydymo istoriją, kurios sėkmei prireikė ne tik žinių, bet ir įžvalgumo.
Po pertraukos pranešimą „Tylioji lėtinė inkstų liga: kaip atpažinti ir suvaldyti“ , parskaitė Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėja, gydytoja nefrologė Eglė Gaupšienė.
Pranešimą „Širdies nepakankamumo gydymas – kuo galime papildyti gairių rekomenduojamą medikamentinę terapiją“ perkaitė doktorantė Kristina Zubėlienė, gydytoja kardiologė, LSMU Kauno ligoninė. Konferenciją užbaigė Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė, pranešimu „Kasos endo-egzo ašis: kada skirti virškinimo fermentų?“.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
