Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė mano, kad dalį valstybinių pensijų turėtų administruoti ne jos vadovaujama ministerija, o atskiros šakinės ministerijos. Tokią mintį ji išsakė antradienį, rugpjūčio 18-ąją, per susitikimą su opozicine Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Ministrė sako, kad vieni gauna solidžias pensijas, kiti – „ašaras“
Ruginienė kritikavo dabartinę tvarką, kai visos valstybinių pensijų rūšys sutelktos vienoje sistemoje, o išmokų dydžiai joje smarkiai skiriasi.
„Ką daryti, kai mes esame vienoje sistemoje? Kaip balansuoti tarp dydžių? Nes toje pačioje sistemoje tie dydžiai yra skirtingi. Vieni gauna visai tokią solidžią valstybinę pensiją, kiti gauna visiškas ašaras, kaip, pavyzdžiui, policijos pareigūnai. (…) Kiekvienas savo šakoje galėtų tas problemas išspręsti daug tikslingiau“, – teigė ministrė.
Jos siūlymas nėra visuotinis – kalbėta ne apie visos valstybinių pensijų sistemos išskaidymą, o apie atskiras profesijas. „Koks mano matymas ir ką aš galvoju, kad reikėtų turbūt tam tikras profesijas vis dėlto atiduoti į šakinį lygmenį“, – tvirtino ji.
Kodėl pakėlus mažiausias išmokas kyla visos
Ministrė aiškino, kad viena bendra sistema riboja galimybes taisyti mažiausias išmokas taikliai: pakėlus jas, automatiškai auga ir visos kitos.
„Jeigu tik pradedame tas mažiausias pensijas šiek tiek judinti ir kelti, tai akivaizdu, kad turime eiti horizontaliai, ir tada bazinis dydis kyla visiems“, – sakė Ruginienė.
Opozicinės frakcijos atstovų reakcijos į šį siūlymą, taip pat kitų ministerijų ar Vyriausybės pozicijos 15min publikacijoje nepateikiama.
Visas pensijų rūšis šiandien kuruoja viena ministerija
Lietuvoje veikia kelios valstybinių pensijų rūšys – pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų bei Respublikos Prezidento našlio (-ės) pensijos. Visas jas šiuo metu kuruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Nuo šių metų sausio 1 d. valstybinių pensijų bazė padidinta nuo 73,62 iki 74,28 euro, arba 0,9 proc. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija siekia 297,12 euro (keturios bazės), antrojo – 148,56 euro (dvi bazės).
Ministrės paminėtas pareigūnų atvejis tvarkomas kiek kitaip: pareigūnų ir karių valstybines pensijas skiria ir moka „Sodra“, o jų dydis priklauso nuo tarnybos trukmės ir palankiausių penkerių tarnybos metų darbo užmokesčio vidurkio. Kasmet sausio 1 d. taikomas indeksavimo koeficientas – 2026 m. valstybės biudžeto įstatymu jis nustatytas 1,009. Teisę į tokią pensiją turi Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, STT, VSD, prokuratūros, Kalėjimų departamento, muitinės, vadovybės apsaugos sistemos pareigūnai ir profesinės karo tarnybos kariai.
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų pertvarka: 25 metus ištarnavęs, bet 55 metų nesulaukęs pareigūnas nebegali pensijos gauti iškart išėjęs iš tarnybos. Profesinės sąjungos ragino reformą atidėti, ministerija tikino, kad pensijos nebus mažinamos.
Ruginienė rengia dvejų metų papildomo indeksavimo planą
Ministrė į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją grįžo šių metų birželį, baigusi darbą premjere. Apie tai ji paskelbė birželio 20 d., o jos Vyriausybė atsistatydino birželio 23 d., valdančiojoje koalicijoje „Nemuno aušrą“ pakeitus Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Naujuoju premjeru tapo socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, o Ruginienė grįžimą vadino natūralia rotacija: „Noriu grįžti ten, kur visada buvo mano širdis.“
Rugpjūčio 10 d., po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Olekumi, ministrė pranešė rengianti dvejų metų papildomo pensijų indeksavimo planą. Ji siekia, kad 2027 m. pensijos vidutiniškai augtų ne mažiau kaip 10 proc., kai bazinis indeksavimas siektų apie 8,5 proc. (šiemet augimas buvo apie 12 proc.).
Papildomą indeksavimą Ruginienė žada finansuoti iš „Sodros“ viršplaninių pajamų, o ne iš rezervo. Šiemet perviršis prognozuojamas apie 800 mln. eurų, vienas procentinis punktas kainuoja 34 mln. eurų, o metų pabaigoje rezervas turėtų siekti 5,28 mlrd. eurų – su jau pervestu valstybės įnašu apie 6,6 mlrd. eurų.
