Nuo rugpjūčio pabaigos Rusija pakeitė Ukrainos sostinės Kyjivo puolimo taktiką: anksčiau daugiausia naktimis rengtos atakos dabar kartojasi ir dieną, o joms naudojami greiti reaktyviniais varikliais varomi dronai. „Bloomberg“ skelbia, kad nuolatiniai oro pavojai trikdo miesto susisiekimą, įmonių ir valstybės įstaigų darbą, didina civilių aukų riziką ir silpnina gyventojų moralę.
Oro pavojus per savaitę truko dešimtis valandų
Remiantis oficialiais Kyjivo duomenimis, per septynias dienas nuo rugpjūčio 27-osios iki rugsėjo 2-osios oro pavojus sostinėje buvo paskelbtas 74 kartus. Bendra perspėjimų trukmė siekė 63 valandas.
Atskiroje rugsėjo 4 dieną paskelbtoje savaitės suvestinėje Kyjivo valdžia suskaičiavo 68 oro pavojaus perspėjimus, trukusius iš viso daugiau kaip 70 valandų.
Pagal galiojančius saugumo protokolus, nuskambėjus perspėjimui darbuotojai, klientai ir mokiniai turi trauktis į slėptuves. Dėl to sutrinka prekyba, vaikų mokymasis, įmonių veikla ir valstybės institucijų darbas.
Per oro pavojų taip pat stabdomas Kyjivo metro eismas tarp dviejų Dnipro upės krantų. Mieste susidaro transporto spūstys, vėluoja traukiniai. Kai kuriems keleiviams, sustojus jų sąstatams, teko kelias valandas eiti pėsčiomis.
Per karą kyjiviečiai buvo prisitaikę naktimis iškęsti Rusijos atakas, o dienomis grįžti prie įprasto gyvenimo. Dieniniai smūgiai šią rutiną suardė: žmonės gyvena nuo vieno pavojaus signalo iki kito, rečiau leidžia laiką lauke, o dalis gyventojų naktis vėl leidžia metro stotyse.
Kyjivo mokykloje kalbintas septynmečio tėvas lietuvis Kęstutis Razgaitis sakė, kad jo šeima prie oro pavojų jau priprato. Tačiau sunkiausia, pasak jo, sužinoti apie per atakas žuvusius žmones.
Ilga rugsėjo 1-osios ataka pražudė mažiausiai 12 žmonių
Daugiau kaip 12 valandų trukusios rugsėjo 1-osios atakos metu Kyjive ir aplinkiniame regione žuvo mažiausiai 12 žmonių. Ukrainos oro pajėgos pranešė užfiksavusios 218 dronų ir imitacinių taikinių, o maždaug trečdalį jų sudarė reaktyviniai dronai.
Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad per vadinamąjį „masinį smūgį“ buvo taikomasi į Ukrainos ginklų gamybos ir saugojimo objektus bei karinę infrastruktūrą. Ukrainos pareigūnai savo ruožtu pranešė apie apgadintus gyvenamuosius namus ir kitą civilinę infrastruktūrą.
Dažni pavojai ir nenuspėjamas smūgių laikas verčia dalį šeimų, ypač auginančių mažus vaikus, svarstyti galimybę laikinai išvykti iš Kyjivo ar apskritai iš Ukrainos.
Aviacijos ekspertas Konstantinas Kryvolapas teigė, kad net Rusijai apgadinus vieną ar kelis tiltus per Dniprą visiškas Kyjivo transporto sistemos žlugimas neįvyktų.
Ukraina baiminasi sunkesnių smūgių žiemą
Naujoji taktika taikoma Rusijai toliau atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl to šalyje stiprėja nuogąstavimai, kad 2026–2027 metų žiema gali būti tokia pat sunki arba dar sunkesnė už ankstesniąją.
„Bloomberg“ vertinimu, šiuo metu naudojamas mažesnis balistinių raketų skaičius gali reikšti, kad Maskva jas kaupia šaltesniems mėnesiams. Tai nėra oficialiai patvirtintas Rusijos planas. Leidinys kaip galimą žiemos kampanijos tikslą įvardija energetikos ir šildymo infrastruktūros naikinimą, siekiant Ukrainos miestus padaryti vis sunkiau tinkamus gyventi.
Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų klausimais Serhijus „Flash“ Beskrestnovas paragino gyventojus iš anksto apsirūpinti generatoriais, išorinėmis baterijomis, įkrovimo stotelėmis ir nedidele degalų atsarga. Vis dėlto jis sakė nesitikintis visuotinio maisto ar degalų trūkumo.
Rugsėjo 2 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad vienodai apie visas oro grėsmes pranešanti sistema tapo nebetinkama, todėl vyriausybei nurodyta keisti saugumo protokolus. Numatoma įvesti du perspėjimo lygius: geltonasis būtų taikomas dronų, o raudonasis – pavojingesnių raketų grėsmei. Perspėjimai taip pat turėtų būti labiau geografiškai lokalizuoti.
Esant žemesniam pavojaus lygiui, miestai neturėtų visiškai sustoti – įmonėms ir valstybės įstaigoms būtų sudarytos sąlygos tęsti darbą.
Rugsėjo 5 dieną Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymą tris dienas nepulti Kyjivo. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina iki rugsėjo 7-osios, pirmadienio, pasirengusi nesmogti Maskvai. Šis laikinas abiejų sostinių atokvėpis susietas su JAV pasiuntinių Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitais.
