Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 16 dieną paskelbė, kad Maskvos kariuomenė Ukrainos teritorijoje palei abiejų valstybių sieną kuria vadinamąją saugumo zoną. Pasak jo, šios teritorijos statusas nebus įtrauktas į jokias galimas taikos derybas su Ukraina.
Maskva zoną brėžia per 660 kilometrų
Karinę uniformą vilkėjęs V. Putinas apie operaciją kalbėjo per Rusijos valstybinės žiniasklaidos transliuotą apsilankymą jungtinės kariuomenės vadavietėje. Rusijos prezidentas ją pavadino atsaku į Ukrainos pajėgų 2024–2025 metais surengtą įsiveržimą į Kursko sritį vakarų Rusijoje.
„Rusijos ginkluotosioms pajėgoms buvo pavesta ne tik išvaryti priešą iš mūsų žemės, bet ir įkurti saugumo zoną gretimoje teritorijoje. Ši užduotis sėkmingai vykdoma“, – pareiškė V. Putinas.
Jis tvirtino, kad zonos tikslas – ateityje užtikrinti „absoliutų“ Rusijos pasienio regionų saugumą. Apie tokios zonos poreikį V. Putinas kalbėjo ir anksčiau, tačiau iki spalio 16-osios nebuvo viešai nurodęs planuojamo jos masto ir pareiškęs, kad dėl šios teritorijos nebus deramasi.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė, kad zona tęsis 660 kilometrų, o Rusija esą jau kontroliuoja 70 proc. šio ruožo. Kiek giliai jis drieksis į Ukrainos teritoriją, D. Peskovas nepasakė.
Per tą patį karinį pristatymą Rusijos Šiaurės pajėgų grupuotės vadas Jevgenijus Nikiforovas pateikė kiek kitokius skaičius. Jo teigimu, planuojama zona apims daugiau kaip 600 kilometrų ilgio ruožą, iš kurio Rusija esą kontroliuoja 465 kilometrus, arba apie 75 procentus.
Naujienų agentūros „Reuters“ vertinimu, norėdama suformuoti tokią zoną Rusija turėtų užimti papildomų teritorijų Sumų ir Charkivo srityse Ukrainos šiaurės rytuose. Maskva šių dviejų Ukrainos sričių nėra paskelbusi aneksuojanti.
Karo studijų institutas ginčija Maskvos skaičius
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusijos pajėgoms liko užimti kiek daugiau nei 10 proc. Donecko srities rytų Ukrainoje ir 16,5 proc. Zaporižios srities šalies pietryčiuose. Donecko srities užėmimą jis pavadino vienu pagrindinių Maskvos tikslų.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW), remdamasis viešai prieinamais duomenimis, pateikė kitokį vertinimą. Instituto skaičiavimu, Ukraina tebekontroliuoja apie 5 530 kvadratinių kilometrų, arba 20,4 proc., Donecko srities – maždaug dvigubai daugiau, negu nurodė V. Putinas. ISW vertinimu, Ukrainos pajėgų rankose taip pat yra 24,6 proc. Zaporižios srities.
Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas tvirtino, kad jo šalies pajėgos priartėjo per 5 kilometrus nuo Zaporižios miesto pietinių pakraščių. Tačiau ISW pagal patvirtintą teritorijos kontrolę apskaičiavo, kad rusų pajėgos yra mažiausiai už 20,95 kilometro. Įskaičiavus mažas infiltracines grupes, atstumas siektų 11,6 kilometro.
V. Putinas pareiškė, kad Rusijos pajėgos puola „visoje fronto linijoje“, ir sakė jų operacijose matantis „teigiamą tendenciją“. ISW šį pažangos vaizdą ginčijo: instituto duomenimis, spalio 15–16 dienomis Rusija nepasiekė patvirtintų teritorinių laimėjimų šiaurinėje Charkivo srities dalyje, o Ukrainos pajėgos ten kontratakavo.
Smūgiai tęsėsi, o Maskva kalbėjo apie projektus su JAV
Rusijos prezidentas gyrė smūgių Ukrainos kariniams, pramonės ir logistikos objektams veiksmingumą, tačiau pripažino, kad pačios Rusijos oro gynybą dar reikia gerinti.
Per devynias dienas iki spalio 16-osios Ukrainos dronai smogė keliems Rusijos duomenų centrams ir didelei naftos perdirbimo gamyklai. Rusija tuo metu toliau atakavo Ukrainos miestus, elektrines ir uostus. Spalio 16 dieną jos smūgiai devyniuose Ukrainos regionuose sutrikdė elektros tiekimą šimtams tūkstančių namų ūkių ir sužeidė mažiausiai 15 žmonių.
Tą pačią dieną Rusijos specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas sakė, kad Maskva ir Vašingtonas aptaria naujus bendrus projektus, įskaitant branduoline energija aprūpinamus duomenų centrus. Šios diskusijos vyksta po maždaug spalio 9 dieną paviešinto susitarimo dėl rusiško dyzelino pardavimo Jungtinėms Valstijoms.
