Rusijos kariuomenė padarė reikšmingą pažangą mūšyje dėl Donbaso: dėl vadinamosios infiltracijos taktikos beveik visas Kramatorskas – vienas svarbiausių Ukrainos kontroliuojamos Donecko srities dalies miestų – virto „pilkąja zona“, kurioje kautynės gali prasidėti bet kurią akimirką. Taip teigia Vokietijos dienraščio „Die Welt“ karo korespondentas Alfredas Hackensbergeris, kartu abejojantis, ar Maskva pajėgs pasiekti savo užsibrėžtą tikslą.
Atstumas iki Kramatorsko per metus sumažėjo perpus
Pasak A. Hackensbergerio, jei prieš metus Rusijos pajėgas nuo Kramatorsko skyrė apie 30 kilometrų, dabar šis atstumas sumažėjo perpus – iki maždaug 15 kilometrų. Už maždaug 10 kilometrų nuo Kramatorsko esanti Družkivka nuolat apšaudoma Rusijos pajėgų.
„Kramatorskas ir kaimyninis Slovjanskas sudaro Kyjivo kontroliuojamos Donecko srities dalies centrą. Prieš Rusijos puolimą čia gyveno apie 250 tūkst. žmonių. Šiandien jų liko mažiau nei pusė. Maskva bet kokia kaina siekia užimti šį regioną“, – pažymėjo apžvalgininkas.
Rusijos sėkmę jis aiškina infiltracijos taktika – kai nedidelės kareivių grupės pamažu prasiskverbia į gynybos gilumą, užuot puolusios dideliais daliniais. Nors ji reikalauja daug laiko ir lemia didelius nuostolius, tačiau leidžia Maskvai užimti vis naujas teritorijas. Atsižvelgdamas į tai, A. Hackensbergeris daro prielaidą, kad Kramatorską ir kitus Ukrainos kontroliuojamus Donecko srities miestus netrukus gali ištikti toks pat likimas kaip ir jau okupuotus regiono miestus.
Ukrainos kariškiai vertina padėtį atsargiau. „Infiltracija yra problema, tačiau ją galima kontroliuoti. Tereikia pasiųsti specialiąsias pajėgas ir atlikti teritorijos išvalymo operacijas“, – komentavo 93-iosios brigados vado pavaduotojas Antonas Samarinas.
Kodėl Putino terminas laikomas nerealiu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra iškėlęs tikslą iki šių metų pabaigos užimti visą Donecko sritį. A. Hackensbergerio vertinimu, toks terminas yra nerealus, nes Rusijos kariuomenė juda pirmyn lėtai ir patiria milžiniškų karių bei technikos nuostolių, ypač atsižvelgiant į nesėkmingą vasaros puolimą.
Skaičiai šią išvadą patvirtina. Birželį Rusijos pajėgos Donbase vidutiniškai užimdavo po 1,03 kvadratinio kilometro per dieną, o visam Donbasui užimti joms dar liko apie 5 305 kvadratinius kilometrus. JAV Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, liepą Rusijos pajėgos pažengė 37,85 kv. km, arba vidutiniškai 1,22 kv. km per parą – palyginimui, 2025-ųjų liepą buvo užimta 455,74 kv. km.
Panašiai vertina ir Ukrainos analitikų grupė „DeepState“: rugpjūčio 3 d. ji pranešė, kad liepą rusų kontroliuojamas plotas visame fronte išaugo tik apie 36 kv. km, ir pareiškė, kad „dabartiniu tempu Rusija neturi jokių šansų užimti visos Donecko srities net ir 2027 metais“. Dobropilios, Kostiantynivkos, Kramatorsko ir Slovjansko ruožuose priešas per savaitę užėmė vos 6,92 kv. km – daugiau nei perpus mažiau nei 17,33 kv. km savaite anksčiau. Rusijos kariuomenė liepą neteko 42 860 karių (apie 1 380 per parą), o pirmąjį šių metų pusmetį jos nuostoliai pirmą kartą nuo 2022 m. vasario 24 d. viršijo naujai užverbuotų karių skaičių.
Anot naujienų agentūros „Bloomberg“, Maskva žada grįžti prie derybų su Ukraina tik užėmusi visą Donecko sritį, o Rusijos gynybos ministerija Putinui esą garantavo, kad tai įmanoma padaryti iki metų pabaigos. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tokius pranešimus neigia ir tvirtina, kad Putinas jokio karo pabaigos ar Donbaso užėmimo termino nėra nustatęs.
Drapatyjui teks svarbiausias uždavinys
Apžvalgininko vertinimu, Rusijos sustabdymas Donbase bus vienas svarbiausių uždavinių naujajam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Mychailui Drapatyjui, o mūšis dėl Donbaso bus lemiamas. 43-ejų karvedį šias pareigas eiti Volodymyras Zelenskis paskyrė liepos 21–22 dienomis, atleidęs generolą Oleksandrą Syrskį po kelias dienas trukusių viešų protestų.
Naujajam vadui padėtis atitenka pablogėjusi. Liepos 29 d. iš pietvakarinės Čiasiv Jaro dalies pasitraukė paskutiniai ukrainiečių daliniai – miestas laikėsi daugiau nei 840 dienų nuo pirmojo rusų šturmo 2024-ųjų balandį. Netrukus prieš tai subyrėjo Kostiantynivkos – logistikos mazgo, jungiančio Slovjanską, Kramatorską ir Družkivką – gynyba. Rusijos vadovybė skelbia šį miestą užėmusi, tačiau Ukrainos generalinis štabas tai neigia ir tvirtina, kad Kostiantynivka tebėra kontroliuojama Ukrainos.
Kad ir kokie veiksmingi būtų Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai, Donbaso praradimas būtų vienas skaudžiausių Kyjivo pralaimėjimų ir viena didžiausių V. Putino pergalių, pabrėžė A. Hackensbergeris.
Ukraina laukia naujo puolimo ir šiaurėje
Grėsmė telkiasi ne vien Donbase. Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Viačeslavas Demčenka pranešė, kad Rusija gali ruoštis naujam puolimui per Černihivo sritį šalies šiaurėje – tai gali būti arba plataus masto puolimas, arba mėginimas atitraukti Ukrainos pajėgas iš kitų fronto krypčių. Kol kas didelio pajėgų telkimo prie sienos nefiksuojama. Ukraina tuo metu stiprina daugiau nei 1 000 kilometrų ilgio sienos su Baltarusija ruožą nuo Volynės iki Černihivo srities: statomi įtvirtinimai, plečiami minų laukai ir sprogstamosios užtvaros.
Rytuose Ukrainos pajėgos vietomis perima iniciatyvą. ISW rugpjūčio 1–2 d. pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsė ribotas puolamąsias operacijas Kupjansko ir Borovos kryptimis Charkivo srityje, tačiau nepažengė, o Ukrainos gynybos pajėgos kontratakavo ir pačios vykdo puolamąją operaciją.
