Keli Ukrainos dalinių vadai perspėjo, kad be pastiprinimo Rusijos pajėgos iki 2026 metų pabaigos gali pasiekti Kramatorsko ir Slovjansko – dviejų svarbių Ukrainos atramos miestų Donecko srityje, rytiniame Donbase – prieigas. Vienas karininkas teigė, kad kai kuriuose ruožuose frontas dėl karių trūkumo jau pradeda byrėti.
Rusija telkia pajėgas, bet miestų likimas dar nenulemtas
Latvijos leidinio „Baltic Sentinel“ kalbintas Ukrainos brigados, daug metų kovojančios Kramatorsko ir Slovjansko rajone, karininkas sakė matantis realią riziką, kad Rusijos pajėgos miestų prieigas pasieks iki metų pabaigos. Jo vertinimu, neatsiuntus pastiprinimo tai gali nutikti dar anksčiau.
Slovjansko kryptimi kovojančio bataliono vadas taip pat nurodė, kad Rusijos atakos dabar vyksta beveik be pertraukų. Anot jo, anksčiau puolimas nebuvo toks intensyvus, o nuolat viena kitą keičiančios atakos padeda Rusijos pajėgoms judėti pirmyn.
Aukšto rango Ukrainos štabo karininkas patvirtino, kad Maskva šiame ruože telkia pajėgas, tačiau pabrėžė, jog Kramatorsko ir Slovjansko likimas dar nenulemtas. Pasak jo, tinkamai organizavus gynybą ir aprūpinus karius viskuo, ko reikia, Rusijos pajėgas galima sustabdyti.
Ukrainos kariuomenės žemėlapiuose vadinamoji pilkoji zona, kurioje nė viena pusė neturi tvirtos kontrolės, prasidėjo maždaug už keturių kilometrų į rytus nuo Kramatorsko. Rusijos pajėgų prasiskverbimas į šią teritoriją savaime nereiškia, kad jos ją kontroliuoja: pavienės grupės gali veikti gerokai toliau nei pagrindiniai daliniai.
Rusijos leidinys „Meduza“ rugpjūčio 20 dieną vertino, kad Rusijos užimta Vasiutynskės gyvenvietė yra už 5–7 kilometrų nuo Kramatorsko. Ukrainos karo stebėsenos projektas „DeepState“ rugpjūčio 26 dieną naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad pagrindinės Rusijos pajėgos nuo Kramatorsko ir Slovjansko tebėra maždaug už 13 kilometrų. Projekto duomenimis, Maskva intensyvina oro ir artilerijos smūgius, taip ruošdama sąlygas tolesniam puolimui.
Gynėjams padeda Ukrainos kontroliuojamos aukštumos į rytus nuo abiejų miestų. Jos suteikia Ukrainos dronų operatoriams palankesnes pozicijas ir didesnį veikimo nuotolį. Tačiau šias aukštumas užėmusi Rusija pati galėtų veiksmingiau atakuoti Kramatorską ir Slovjanską dronais.
Donecko srities administracija rugpjūčio 21 dieną paskelbė Slovjanską aktyvių kovos veiksmų zona. Sprendimas priimtas po rugpjūčio 20-osios masinio Slovjansko ir Kramatorsko apšaudymo, per kurį žuvo vienas, o buvo sužeisti 24 žmonės.
Rugpjūčio 26 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė karininkams Andrii Biletskyi ir Denysui Prokopenko vadovauti dviem pertvarkytoms kariuomenės grupuotėms, turinčioms sustiprinti Ukrainos gynybą Donecko srityje. Pertvarką pasiūlė Ukrainos kariuomenės vadas Mykhailo Drapatyj.
Dėl Kostiantynivkos kontrolės vertinimai išsiskiria
Ukraina taip pat patiria didelį spaudimą piečiau Kramatorsko, ties Kostiantynivka – Donecko srities miestu, esančiu maždaug už 20 kilometrų tiesia linija nuo Kramatorsko. Pirminiame pranešime teigiama, kad Rusija faktiškai kontroliuoja didžiąją Kostiantynivkos dalį ir mėgina judėti toliau Oleksijevo-Družkivkos kryptimi.
Tačiau JAV Karo studijų institutas (ISW), analizuojantis karo eigą, pateikė gerokai atsargesnį vertinimą. Rugpjūčio 26 dienos duomenimis, Ukrainos pajėgos dar laikė šiaurinę ir šiaurės vakarinę Kostiantynivkos dalis, o pagrindiniai Rusijos daliniai nebuvo įsitvirtinę didžiojoje miesto dalyje.
ISW taip pat atmetė Kremliaus dar liepos 5 dieną paskelbtą teiginį, kad Kostiantynivka jau užimta. Instituto vertinimu, net ir visiškas miesto praradimas savaime nesuteiktų Rusijai galimybės greitai operaciniu lygmeniu prasiveržti į likusią Kramatorsko ir Slovjansko gynybos juostą.
Ukrainos 28-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono vadas šaukiniu Khottabychas, kurio dalinys dėl Kostiantynivkos kovoja ilgiau kaip metus, padėtį pavadino „nuolat bloga“. Vis dėlto 37 metų karininkas prognozavo, kad visam miestui užimti Rusijai dar reikėtų kelių mėnesių.
Tos pačios brigados 37 metų vyresnysis seržantas šaukiniu Grekas sakė nematantis požymių, kad Rusijos pajėgos galėtų greitai pasistūmėti iš Kostiantynivkos Kramatorsko link.
Rusijai perkėlus dronų operatorius į Kostiantynivką, dronų „mirties zona“ – teritorija, kurioje dėl nuolatinės dronų grėsmės itin pavojinga judėti – pasislinko į šiaurę. Khottabycho teigimu, ji jau pasiekė tarp Kostiantynivkos ir Kramatorsko esančią Družkivką.
Dronai frontą pavertė plačia ir kintančia kovos zona
Tikroji fronto padėtis rytinėje Ukrainoje darosi vis sunkiau nustatoma. Vieši žemėlapiai, įskaitant Ukrainos projektą „DeepState“, tebėra naudingi bendram vaizdui, tačiau ne visada parodo, kas konkrečiu metu kontroliuoja atskirą kaimą ar poziciją.
Rusijos ir Ukrainos šturmo grupės, sudarytos iš kelių arba 10–15 karių, išmoko prasiskverbti daugiau kaip dešimt kilometrų į priešo užnugarį ir ten ilgai veikti savarankiškai. Jų tikslas nebūtinai yra užimti teritoriją: tokios grupės trikdo gynybą, rengia pasalas ir ieško priešo dronų operatorių.
Būtent dronų daliniai tapo svarbiausia jėga, stabdančia nedideles infiltracines grupes. Jeigu šturmo grupė aptinka dronų operatorius ir priverčia juos pasitraukti arba sunaikina jų poziciją, tame ruože trumpam atsiranda „dronų spraga“. Ja gali pasinaudoti kitos grupės, prasiskverbti dar giliau ir sudaryti sąlygas sutelkti didesnes pajėgas.
Netoli Kramatorsko vienas Ukrainos šturmo dalinys tebelaikė poziciją kaime, kurį „DeepState“ žymėjo giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje. Ukrainos karius ten vis dar buvo įmanoma aprūpinti ir papildyti, nors Rusijos pajėgos kelis mėnesius mėgino juos išstumti.
Dėl persidengiančių pozicijų frontas vis mažiau primena aiškią liniją. Kai kuriose atvirose Rytų Ukrainos vietovėse vadinamasis aktyvus mūšio laukas jau siekia apie dešimt kilometrų gylį. Iki 2026 metų pabaigos kai kuriuose ruožuose jis gali išsiplėsti iki 15–20 kilometrų, o dronų „mirties zona“ gali būti maždaug dvigubai platesnė. Šioje kintančioje juostoje kaimai per trumpą laiką gali kelis kartus pereiti iš vienų rankų į kitas.
Kad toks judėjimas ne visada virsta nuolatiniu teritoriniu laimėjimu, rodo padėtis prie Lymano – miesto į šiaurę nuo Slovjansko – ir Siverskio Doneco upės. 2026 metų vasaros pradžioje Rusijos pajėgos buvo pavojingai priartėjusios prie šio ruožo, tačiau vėliau buvo atstumtos.
Ukrainos 66-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono vadas šaukiniu Nesma sakė, kad įprastinė fronto linija ten beveik nesiskiria nuo buvusios prieš metus. Pasak 45 metų karininko, labiausiai keičiasi ir plečiasi sunaikinta teritorija, į kurią nuolat siunčiamos naujos šturmo grupės.
