Gamtininkas S. Paltanavičius: kokie orai laukia per Kalėdas ir ką svarbu padaryti jau dabar?
Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pripažįsta, kad nuspėti orus tampa vis sudėtingiau. Šis ruduo – puikus to pavyzdys. Argi kas galėjo įsivaizduoti, kad per Visus šventuosius žmonės iš miško nešis pilnus krepšius baravykų?
„Anksčiau šią dieną vaikščiodavome per šaltą žemę, rytais matydavome pašalą. Dabar to jau nebepamatysime“, – sako jis.
Vis dėlto, gamtos procesų ekspertas pabrėžia, kad žiema dar neprarado savo teisių. Tad kokie orai prognozuojami artėjančių švenčių laikotarpiui? Apie tai ir pasikalbėjome.
Gilios žiemos neverta tikėtis
S. Paltanavičius teigia, kad žiemiškų orų galime sulaukti jau paskutinę lapkričio savaitę.
„Bus šaltukas ir sniegas, kuris po savaitės pradės tirpti. Tačiau tamsusis metų laikotarpis iki Kalėdų turėtų būti gana baltas. Vis dėlto, tikėtina, kad žemė neįšals, bus plikšalų ir apledėjusių gatvių“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, šiemet gilios žiemos neturėtume sulaukti. Ir nors snaigių tikrai pamatysime, ar galėsime lipdyti sniego senius ir daryti sniego angelus – klausimas.
„Po Kalėdų dažnai sulaukiame sniego ir atvėsta oras. Žinoma, orai yra permainingi, todėl įmanomas ir didelis šaltis bei gausus sniegas. Tačiau kalbame apie gamtą, todėl gali būti visko“, – pabrėžia gamtininkas.
Pašnekovas teigia, kad net meteorologai prognozuoja tik kelių dienų orus, todėl galime sulaukti įvairiausių staigmenų.
Pataria stebėti aplinką ir vertinti visumą
Gamtininkas sako, kad prognozuodamas orus, jis vertina visumą.
„Prisimenu, prieš daugelį metų pažinojau kaimo močiutę. Kasdien, jei tik leisdavo oras, ji žiūrėdavo į tolį. Kartą paklausiau, ką ji mato. Močiutė atsakė, kad žiūrėdama į tolį ji nustatė, kad rytoj po pietų prasidės smarkus vėjas. Ji pamatė labai raudonus debesis. Ir kitą dieną po pietų pakilo didžiulė vėtra“, – pasakoja jis.
S. Paltanavičius teigia, kad jam apie būsimus orus dažnai signalizuoja debesys. Tačiau reikia išmokti juos vertinti ir analizuoti.
Privalomas darbas kiekvienam – lesyklėlė paukščiams
Žiemą žmonės dažnai nori pasirūpinti gyvūnais: šeria antis, į miškus veža gardėsių kiškiams. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad nei vandens paukščiams, nei miško žvėrims nereikia mūsų pagalbos.
„Žiemos yra švelnios. Vienintelis dalykas, ką galime padaryti, – lesinti paukščius prie namų. Lapkritis – geriausias metas pastatyti lesyklėlę ir pasirūpinti, kad joje būtų maisto. Lesalo pilti daug nereikia, tik tiek, kad paukščiai prisirištų prie vietos“, – sako S. Paltanavičius.
Pasak jo, per pastaruosius dešimtmečius dėl žmonių veiklos vienų paukščių populiacijos sumažėjo kelis, kitų – keliasdešimt kartų.
„Lesinimas – lyg kompensacija tiems paukščiams. Mažai lesinant mes informuojame paukščius, kad čia yra vieta, kurioje jie visada ras lesalo“, – pasakoja pašnekovas.
