Vienas iš anksčiau planą atskleidusių šaltinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimą dėl nesaugios Rusijos oro erdvės patvirtino kaip operacijos „M&M’s“ pradžią, rugsėjo 2-ąją paskelbė JAV žurnalo „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris. Oficialios informacijos apie operacijos mastą ar konkrečius veiksmus nepateikta.
Zelenskis oro bendroves perspėjo dėl dronų
Rugsėjo 1 dieną V. Zelenskis kreipėsi į oro bendroves, draudikus ir Rusijos oro uostais besinaudojančius keleivius bei įmones. Jis teigė, kad Rusijos oro erdvė tampa nesaugi, pirmiausia išskirdamas šalies sostinę Maskvą, Sankt Peterburgą ir kitus svarbius skrydžių maršrutus.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Kyjivas negrasina civiliniams lėktuvams ir neketina jų atakuoti. Tačiau, pasak jo, Rusijos danguje veiks tiek bepiločių orlaivių, kad civilinės aviacijos sektorius privalės į tai atsižvelgti.
V. Zelenskis pavedė Ukrainos Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms pateikti tarptautinėms organizacijoms informaciją apie pavojus Rusijos oro erdvėje. „Civilinei aviacijai ne vieta tarp dronų“, – pareiškė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha vėliau paskelbė, kad Kyjivas apie nesaugią Rusijos oro erdvę oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją.
Plane per naktį numatyta paleisti iki 1000 dronų
„The Atlantic“ tyrimą apie planuotą operaciją paskelbė rugpjūčio 20 dieną. Jis buvo paremtas dviejų tiesiogiai su projektu susipažinusių anoniminių šaltinių pasakojimais.
Pagal jų apibūdintą pradinį planą į Maskvos ir aplinkinių oro uostų pusę per vieną naktį galėjo būti paleidžiama iki 1000 mažų ir nebrangių dronų. Jų gausa turėjo perkrauti Rusijos oro gynybos sistemas.
Operacijos tikslas esą buvo ilgam sutrikdyti Maskvos oro uostų darbą, paskatinti tarptautines oro bendroves nutraukti skrydžius į Rusijos sostinę ir dar labiau izoliuoti šalies elitą. Taip taip pat tikėtasi padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėti taikos derybas.
Plane numatyti dronai turėjo naudoti dirbtiniu intelektu grindžiamą žemėlapių sugretinimo technologiją. Ji leistų orlaiviams savarankiškai orientuotis ir pasirinkti taikinį be nuotolinio piloto bei ryšio, kurį galėtų sutrikdyti elektroninės kovos priemonės.
„The Atlantic“ šaltinių teigimu, V. Zelenskis buvo išreiškęs rimtų abejonių dėl galimo pavojaus civilinei aviacijai. Vis dėlto prezidentas esą leido dar kelis mėnesius tęsti pasirengimą, o projekto rengėjai siūlė iš anksto įspėti oro bendroves.
Anot žurnalo, operacijos rengimas buvo sustabdytas 2026 metų liepą, kai V. Zelenskis atleido gynybos ministrą Mychailą Fedorovą. Vienas šaltinis vertino, kad naujai komandai projektui atgaivinti reikėtų maždaug trijų mėnesių.
M. Fedorovas, kaip teigė šaltiniai, telkė Ukrainos programuotojus dirbtiniu intelektu paremtai nutaikymo sistemai kurti ir buvo užsitikrinęs Europos partnerių finansavimą masinei autonominių dronų gamybai.
Kyjivas puolimo planą neigė, o Fedorovas aiškino pavadinimo kilmę
Ukrainos prezidento biuro pareigūnas „The Atlantic“ kategoriškai paneigė, kad buvo rengiamas toks Maskvos oro uostų puolimo planas. Jis pranešimą pavadino „visiška nesąmone“ ir aiškino, kad Ukraina neturi pakankamai tikslių tolimojo nuotolio ginklų tokiems smūgiams surengti nesukeliant pavojaus civiliams.
M. Fedorovas vėliau patvirtino autonominių dronų projekto egzistavimą, tačiau ginčijo teiginį, kad „M&M’s“ buvo konkrečios operacijos prieš Maskvą kodinis pavadinimas.
Pasak buvusio ministro, šis vardas atsirado maždaug sausio pabaigoje per pasitarimą apie autonominius vidutinio ir ilgojo nuotolio smūgių dronus. Tąkart jis kolegas vaišino gimtadienio proga dovanotais „M&M’s“ saldainiais.
M. Fedorovas pasakojo apie visiškai autonominius dronus, kurių vienas kainuotų maždaug 3–5 tūkst. JAV dolerių. Jis neatmetė, kad dalis kuriamų technologijų bus panaudota būsimose operacijose, tačiau neįvardijo nei konkrečių taikinių, nei terminų.
Portalas 15min pranešė, kad Turkijos oro bendrovė „Pegasus Airlines“ po V. Zelenskio kalbos apgręžė lėktuvus ir atšaukė reisus į Maskvą. Vis dėlto pati bendrovė atšaukimus aiškino tik „techninėmis ir operacinėmis priežastimis“. Skrydžiai buvo atšaukti naktį iš rugsėjo 1-osios į 2-ąją, o nuo rugsėjo 2 dienos reisai turėjo vykti pagal tvarkaraštį.
Maskvos Vnukovo oro uostas nurodė, kad rugsėjo 1 dieną „Pegasus Airlines“ atšaukė šešis atvykimo ir šešis išvykimo reisus. Rugsėjo 2-ąją kitame Maskvos oro uoste, Šeremetjeve, buvo fiksuotas 21 atšauktas ir 235 vėluojantys skrydžiai, o Vnukove – 22 atšaukti ir 94 vėluojantys skrydžiai.
V. Putinas pareiškė anksčiau negirdėjęs V. Zelenskio žodžių, tačiau galimą grasinimą civilinei aviacijai pavadino „paraiška valstybiniam terorizmui“. Jis perspėjo, kad tragedijos atveju Rusija „ras, kuo atsakyti“.
Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas savo ruožtu žadėjo neleisti reikšmingai sutrikdyti šalies civilinės aviacijos darbo.
