Šeduvoje, Radviliškio rajono savivaldybėje, vyko 2026 metų Regioninės politikos forumas. Nuo 2017 m. tradiciškai rengiamas forumas vėl subūrė regioninės politikos bendruomenę diskutuoti apie Lietuvos regionų ateitį.
Į forumą susirinkę įvairių institucijų, organizacijų ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai, mokslininkai bei ekspertai aptarė svarbiausius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria regionai, ir pokyčius, kurių bus siekiama artimiausiu metu bei per ateinantį dešimtmetį.
Dalyviai ieškojo atsakymų į klausimus: kokios investicijos bus prioritetinės po 2027 m.? Kaip užtikrinti būtinąsias paslaugas atokiose vietovėse? Ko reikia, kad regioninė darbo rinka būtų subalansuota, gyvybinga ir įtrauki?
Forumo dalyvius pasveikino ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Savo sveikinime jis pabrėžė, kad valstybė yra sėkminga tik tada, kai jos sėkmės dalimi jaučiasi visi – ir didmiesčio, ir mažo miestelio gyventojai.
„Regionas, savivaldybė ar miestelis nėra tik vieta žemėlapyje. Regionus kuria žmonės. Jie gyvi tol, kol žmonės juose gyvena, dirba, kuria ir prisiima atsakomybę už savo kraštą. Todėl regioninė politika negali būti kuriama vien Vilniuje ir paskui atnešama į regionus. Ji turi būti kuriama kartu su žmonėmis, savivaldybėmis ir bendruomenėmis“, – atidarymo kalboje sakė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis pabrėžė, kad planuojant naują regioninės politikos ir investicijų etapą svarbu labiau įsiklausyti į savivaldybių siūlymus ir suteikti joms daugiau galimybių pačioms spręsti, kokios investicijos konkrečioje teritorijoje yra reikalingiausios. Jo teigimu, kiekvieno rajono situacija ir gyventojų poreikiai skiriasi, todėl ir investicijų prioritetai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į konkretaus krašto poreikius.
„Vietos valdžia yra arčiausiai žmonių ir geriausiai mato, ko konkrečiam kraštui šiandien labiausiai reikia – sutvarkyto kelio, geresnių paslaugų, investicijų į mokyklas, sveikatos priežiūrą ar naujų darbo vietų kūrimą. Todėl norėtųsi daugiau pasitikėjimo savivalda ir daugiau laisvės spręsti, kur investuojami pinigai duotų didžiausią naudą žmonėms. Kartu turėtume mažinti perteklines procedūras, kad mažiau laiko būtų skiriama dokumentams ir derinimams, o daugiau – realiems darbams“, – sakė meras K. Račkauskis.
Pagrindiniai regioninės politikos iššūkiai. Kaip juos atlieps Nacionalinis pažangos planas ir Vyriausybės programa?
Nacionalinis pažangos planas – svarbiausias valstybės strateginis dokumentas. Jau įsibėgėja naujojo Nacionalinio pažangos plano, skirto laikotarpiui po 2027-ųjų, rengimas. Svarbius regioninės politikos pokyčius atneša ir XXI Vyriausybės programa.
Ministras M. Katelynas savo pranešime atkreipė dėmesį į pagrindinius iššūkius ir galimas jų sprendimo kryptis, siūlomas regionų ir partnerių.
Dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos itin svarbus regionų atsparumas ir saugumas. Tai ne tik civilinės saugos ir kritinės infrastruktūros klausimai – kad regionuose būtų saugu gyventi ir vystyti verslą. Taip pat svarstoma, kaip regionai gali prisidėti prie visos valstybės ir Europos saugumo vystant gynybos pramonę.
Junglumas ir patrauklumas gyventi yra antroji svarbi sritis. Kad visi regionai būtų patrauklūs, reikia ne tik darbo vietų ir viešųjų paslaugų, bet ir susisiekimo bei būsto pasiūlos įvairiems poreikiams. Dideli iššūkiai išlieka transporto (viešojo transporto prieinamumas, kelių infrastruktūra) ir prieinamo būsto srityse.
Verslo investicijų pritraukimas į regionų plėtrą užtikrina ilgalaikę plėtrą. Norint tai pasiekti, reikia sudaryti sąlygas regionams patiems pritraukti investicijas – tam būtina geresnė reguliacinė aplinka ir parengtos investicijoms teritorijos.
Ministras M. Katelynas pabrėžė, kad norint stipresnių regionų, jiems reikia perduoti ne tik daugiau lėšų, bet ir daugiau sprendimų bei atsakomybės. Tie, kurie geriausiai mato vietos problemas, turi turėti daugiau galimybių jas spręsti. Vidaus reikalų ministro teigimu, reikia kalbėti apie platesnius regionų plėtros tarybų įgaliojimus tokiose srityse kaip profesinio mokymo planavimas ir užimtumo didinimo programos.
Kur ir kodėl investuosime po 2027 m?
Šioje diskusijoje dalyvavo vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, finansų viceministrė Rūta Carik, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės r. savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Finansų viceministrė Rūta Carik pažymėjo, kad kalbant apie ES investicijų fondus, Lietuva yra paradoksali – labai maža, bet labai nevienalytė. Ji pabrėžė, kad tik vietos gyventojai ir savivaldybių atstovai tiksliai žino, ko jų regionams reikia. „Konstruodami ES investicijų naujo periodo planavimo sistemą, mes iš tikrųjų norime pritarti dar didesniam regionų, savivaldos savarankiškumui“, – teigė viceministrė R. Carik.
Pramonininkų atstovas Vidmantas Janulevičius akcentavo, kad reikalingas ne tik bendradarbiavimas tarp savivaldybių ar institucijų, bet ir su verslu.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J. Narkevič pabrėžė, kad demografiniai iššūkiai ir ryškūs regioniniai skirtumai reikalauja greitesnių procesų bei tvaresnių, labiau koordinuotų valstybės sprendimų. Vien finansinių investicijų nepakanka esamiems netolygumams mažinti.
J. Narkevič diskusijose ir pasisakymuose akcentavo, jog būtina skubiai stiprinti pasienio regionus bei užtikrinti prieinamą, kokybišką švietimą ir kitas viešąsias paslaugas.
Viceministras Vaidotas Jakštas ir kiti diskusijos dalyviai pabrėžė bendradarbiavimo ir regioninio veikimo svarbą. Nors skirtingų regionų prioritetai gali būti skirtingi, dėl jų turi būti susitarta ir bendradarbiaujama juos įgyvendinant.
„Vystant paslaugas, kuriant infrastruktūrą ar investuojant į žmones – mažiau dubliuojančių sprendimų atskirose savivaldybėse. Daugiau regioninio požiūrio ir daugiau bendrų sprendimų ten, kur problema nesibaigia ties savivaldybės riba“, – sakė vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas.
Būtinųjų paslaugų pasiekiamumas atokiose ir kaimiškosiose vietovėse. Kas yra optimalu?
Forumo antroji diskusija iškėlė aktualų klausimą: koks turi būti santykis tarp gyventojo poreikio naudotis paslaugomis ir valstybės galimybių jas užtikrinti?
Senstanti visuomenė, migracija, urbanizacija nėra tik Lietuvos regionų problema. Demografiniai pokyčiai neišvengiamai lemia ir pokyčius paslaugų tinkluose – tiek viešąsias, tiek verslo paslaugas (vaistinės, bankai). Tinkamas tinklo organizavimas būtinas, nes gyventojo galimybė gauti būtinąsias paslaugas dažnai yra ir jo galimybė dalyvauti darbo rinkoje bei visuomenės gyvenime.
Diskusijoje dalyvavo Maria-Varinia Michalun (EBPO atstovė), Arvydas Nekrošius (Raseinių rajono savivaldybės meras), Evaldas Ruzgys (Lietuvos Banko valdybos narys), Irena Segalovičienė (Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja), Živilė Kindurytė ir Vytaras Radzevičius (gyvenantis netoli Merkinės).
Maria-Varinia Michalun atkreipė dėmesį, kad optimalus paslaugų lygis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant kultūrinius ir valdysenos ypatumus, ir vieno universalaus sprendimo nėra. Kiekvienai paslaugai reikia rasti tinkamą balansą.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad paslaugų prieinamumą konkrečioje vietovėje lemia ne tik centralizuoti sprendimai. Lietuvos Banko patirtis rodo, kad bankomatų ir banko skyrių užtikrinimas atokiose teritorijose buvo paremtas rinkos dalyvių susitarimu, kuriam turėjo įtakos ir visuomenės spaudimas. Aktyvi bendruomenė, aiškiai išreiškianti savo poreikius, yra girdima.
Pabrėžtas ir socialinis paslaugos aspektas – vaistinė ar pašto skyrius svarbus ne tik kaip paslaugos teikėjas, bet ir kaip būdas palaikyti ryšius tarp žmonių.
Regioninė darbo rinka: iššūkiai, galimos politikos priemonės, regionų vaidmuo
Visuose regionuose turi dirbti kvalifikuoti ir gebantys prisitaikyti darbuotojai. Tačiau pasiūla ir paklausa vis dar neatitinka. Dažnai sakome, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų, bet gal kartais trūksta ir darbo vietų, kurios būtų vertos tų darbuotojų kvalifikacijos? Apie tai buvo kalbama trečiojoje diskusijoje.
Diskutavo René León Solano (Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas), Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Stončius, Alytaus miesto savivaldybės meras, Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininkas Nerijus Cesiulis, sociologė Dr. Rūta Brazienė ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro direktorius Dr. Vytautas Petkūnas.
Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio teigimu, specialistų rengimą reikia planuoti atsižvelgiant ne į šios dienos, o į ateities poreikius.
Prezidento patarėjas Tomas Stončius diskusijoje pažymėjo, kad sprendžiant regioninės darbo rinkos klausimus turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo – sprendimai dėl regionui reikalingų profesijų priimami regionų lygiu.
Diskutavo akcentuota ir tai, kad darbo rinkos politikoje yra daug suinteresuotų šalių, todėl būtinas jų tarpusavio pasitikėjimas ir gebėjimas veikti drauge, derinant nacionalinius bei regioninius poreikius.
Forumo tikslas – skatinti atvirą diskusiją, bendradarbiavimą ir ieškoti praktinių sprendimų, kaip pasiekti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.
Regioninės politikos forumą organizavo Vidaus reikalų ministerija kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra.
Forumo transliaciją galima peržiūrėti čia: Regioninės politikos forumas 2026
Ryčio Šeškaičio nuotr.
