2025m. spalio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien Seimo posėdyje įvyko diskusija „2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa. Lietuvos prioritetai ir Europos Sąjungos strateginiai tikslai“.
Diskusijoje kalbėjęs Europos Komisijos narys, atsakingas už biudžetą, su sukčiavimu ir viešąjį administravimą, Piotras Serafinas, pristatydamas Komisijos pateiktą naują pasiūlymą dėl Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos biudžeto, pažymėjo, kad jis siekia išlaikyti pusiausvyrą.
„Mes toliau remiame politikos kryptis, kurios pasiteisino, tuo metu mes reaguojame ir į naujus iššūkius, tai yra iššūkius, susijusius su gynybos saugumu ir konkurencingumu. Siekiame išlaikyti Europos sanglaudą ir žemės ūkio politika kaip viena iš pagrindinių Europos Sąjungos biudžeto ramsčių. Tačiau jų biudžetai išliks stabilūs. Naujus išteklius skirsime toms sritims, kurioje politinis poreikis yra didžiausias, tai yra gynybai, saugumui, konkurencingumui ir sienų apsaugai“, – sakė P. Serafinas.
Pasak Europos Komisijos nario, pasiūlymo pagrindą sudaro nacionaliniai ir regioniniai partnerystės planai. Europos prioritetai yra bendri, bet mūsų iššūkiai yra. Šie planai sujungia reformas ir investicijas į vieną nuoseklią sistemą, susiejančią sanglaudą, žemės ūkio ir kitos pagrindinės programos, kurių bendra finansavimo suma siekė 865 mlrd. eurų. Planai bus įgyvendinami su Komisija, su nacionaliniais, regioniniais subjektais“, – kartu kalbėjo Europos Komisijos atstovas.
Anot P. Serafinas, žemės ūkio politika ir toliau išliks svarbia politikos kryptimi siekiant užtikrinti maisto saugą. „Mes stengsimės pasirūpinti, kad ūkininkams būtų išlaikomas stabilus finansavimas, ir tam bus rezervuota apie 300 mlrd. eurų. Finansavimas žemės ūkiui bus paprastesnis“, – pabrėžė pranešėjas. Pasak jo, taip pat siekiant tinkamai patenkinti į bendrus iššūkius pasienyje ir sustiprinti Europos pajėgumus, fondai bus integruojami į nacionalinius ir regioninius planus.
„Valstybės narės gaus iš anksto paskirtą 34 mlrd. eurų sumą migracijai ir sienų valdymui, tai yra tris kartus daugiau, nei šiuo metu skirta suma. Mes padvigubinsime FRONTEX agentūrą ir Europolo finansavimą. Pasiūlyme atsižvelgiama į konkrečią Europos Sąjungos išorės sienos turinčių valstybių narių poreikius, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę teisę. Komisija aiškiai mato Lietuvos išsaugant sąjungos išorės sienai ir užtikrinant regiono saugumą, todėl pasiūlymu didinamas finansavimas sienų valdymui ir atsparumo priemonėms. Taip pat yra numatyta papildoma suma regionams, kurie turi pasienį su Baltarusija ir Rusija“, – akcentavo Europos Komisijos narys.Anot jo, gynyba dabar yra Europos prioritetas ir tai aiškiai atsispindės skaičiuose.
Seimo Pirmininko pavaduotoja Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė pažymi, kad derybos dėl ES daugiametės finansinės programos nebus lengvos, o galutinis susitarimas gali būti priimamas tuo metu, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai 2027 m. mane pusmetį. Anot – svarbi galimybė Lietuvai aktyviai tai aktyviai formuojant svarbiausius Europos sprendimus.
„Šalia mūsų ir prie Europos Sąjungos sienų vyksta rusijos agresijos karas, hibridinės grėsmės, informaciniai išpuoliai verčia mus imtis skubių veiksmų ir įpareigoja siekti, kad naujoji ES finansinė programa užtikrintų ilgalaikį ir tvarų ES gynybos pramonės finansavimą, o kartu ir stabilų paramą Ukrainai finansavimą“, – pabrėžė R. Budbergytė
Kaip pažymėjo Europos reikalų komiteto vadovė, Lietuvai ir transporto reikšmingai padidintas finansavimas strategiškai svarbiems, energetikos infrastruktūros, karinio mobilumo projektams. „Tokie projektai, kaip „Rail Baltica“ ar „Via Baltica“, yra daugiau nei transporto koridoriai. Jie tiesiogiai stiprina Baltijos šalių ryšį su Vakarų Europa, atrodo prie NATO mobilumo, didina regiono konkurencingumą. Todėl šiandien džiaugiuosi, kad šiems projektams skiriamas aiškus prioritetas ir tinkamas finansavimas. Svarbu nepamiršti ir finansavimo poreikio kritinės infrastruktūros atsparumui stiprinti“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotoja.
Vertindama naują ES biudžeto sudarymo modelį R. Budbergytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvai svarbu, kad šis mechanizmas nesusilpnintų atskirų ES politikų. „Jeigu turėsime bendrą planą, sistemą, iškyla rizika, kad tradiciškai stiprios politikos, tokios kaip Bendra žemės ūkio ar žuvininkystės politika, praras savarankiškumą ir taps sudėtingiau įgyvendinti tikslus, užtikrinti rezultatus. Todėl sieksime, kad Sanglaudos ir žemės ūkio politika išliktų aiškiai atskirtos ir tinkamos finansuojamos, ir kad būtų užbaigtas tiesioginių išmokų konvergencijos procesas, kad ES ūkininkai, tame tarpe ir Lietuvos, konkuruotų vienodomis sąlygomis“, – pabrėžė Europos reikalų komiteto pirmininkė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas diskusijoje teigė, kad Lietuva laiko pozicijos, kad mums visiems reikia finansiškai tvirtos, saugios ir konkurencingos Europos Sąjungos, gebančios greitai reaguoti į krizes ir užtikrinti, kad ekonominė konvergencija tarp valstybių ne tik išliktų, bet ir stiprėtų.
„Sanglauda yra vienas iš kertinių ES solidarumo principų. Mums kelia nerimą, kad jos realus finansavimo lygis gali mažėti, nors regioniniai skirtumai vis dar dideli“, – sakė A. Sysas.
Lietuvos politikos akcentavo, kad Lietuva ir toliau sieks užbaigti tiesioginių išmokų išorės konvergencijos procesą, kad visų valstybių narių ūkininkai turėtų lygias sąlygas bendroje rinkoje. „Kartu būtina išlaikyti pakankamą finansavimo abiem BŽŪP ramsčiams – tiek tiesioginėms išmokoms, tiek kaimo plėtrai. Tačiau nepritariame, kad BŽŪP tikslai būtų perkelti į Nacionalinį ar Regioninį partnerystės planą. didintų administracinę naštą ir mažintų veiksmingumą“, – tvirtino Biudžeto ir finansų komiteto vadovas. Anot jo, siūloma išlaikyti dabartinį mechanizmą, užtikrinantį lankstumą ir realistinį projektų įgyvendinimo tempą.
Diskusijoje kalbėję Seimo frakcijų atstovai – Jurgita Šukevičienė, Ingrida Šimonytė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Valius Ąžuolas – pateikė savo frakcijų požiūrį, pabrėždami nacionalinių interesų atstovavimo svarbą derybose dėl naujos septynerių metų ES finansinės perspektyvos.
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
