2026 m. sausio 8 d. Seime tęsė darbą darbo grupė, siekianti patobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisinį reguliavimą. Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus specialistai pristatė lyginamąją informaciją apie visuomeninių transliuotojų valdymo organizavimą kitose ES valstybėse.
Visuomeninių transliuotojų vadovai ES valstybėse skiriami ir atleidžiami įvairiai: ir paprasta balsų dauguma, ir 2/3 dauguma, ir absoliučia dauguma balsų. Kai kur balsavimas dėl vadovo atleidimo nėra reglamentuojamas, paliekant tai tarybų vidaus reglamentams.
Slaptas balsavimas taikomas Čekijoje, Danijoje, Rumunijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Atvirai balsuojama Austrijoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.
Skirtingose šalyse nacionalinių transliuotojų vadovai gali būti atleidžiami dėl įvairiausių priežasčių: dėl veiklos ir vadybos trūkumų, metinės ataskaitos atmetimo, nustatytų tikslų nepasiekimo, įgaliojimų viršijimo, neigiamo veiklos vertinimo, finansinės žalos, interesų konfliktų ir kitų priežasčių.
Socialdemokratė Roma Janušonienė teiravosi apie parlamentinių frakcijų atstovavimą nacionalinių transliuotojų valdymo organuose. Vienose valstybėse nacionalinių transliuotojų tarybos formuojamos iškart po rinkimų, nustatant proporcijas pagal frakcijų narių skaičių. Kitose valstybėse taikomi nuo rinkimų nepriklausantys kadencijų terminai.
Siūlo užkirsti kelią „vienasmeniams“ LRT vadovo sprendimams
Posėdyje savo pasiūlymus pristatė Interneto žiniasklaidos asociacija. Jos atstovai siūlė aiškiau apibrėžti LRT misiją, nes dabartinis misijos apibrėžimas – „išplaukęs“. Asociacijos nuomone, būtina užtikrinti išorinę LRT veiklos priežiūrą, nes LRT taryba nėra pajėgi to padaryti, mat iš esmės taryba – LRT „vidaus organas“ ir susijusi su LRT administracija.
Asociacijos nuomone, dabar LRT vadovas gali priimti „vienasmenius“ sprendimus, gali naudoti lėšas „be jokios kontrolės“, užsiimti komercine veikla, ją finansuodama valstybės biudžeto lėšomis.
Pasak asociacijos atstovų, nėra galimybės pareikalauti grąžinti lėšas, jeigu LRT netinkamai įgyvendina misiją, nors kitose šalyse tokia nuostata egzistuoja.
Asociacijos atstovai siūlė aiškiai apibrėžti, kokias paslaugas gali ir turi teikti LRT, ir įtvirtinti nuostatą, kad teikiant paslaugas turi būti užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas.
O siekiant išvengti vienasmenių sprendimų, interneto žiniasklaidos atstovų nuomone, reikėtų įsteigti papildomą LRT valdymo organą – LRT valdybą.
Socialdemokratas Vytautas Grubliauskas akcentavo asmeninę LRT vadovybę atsakomybę.
Seimo Audito komiteto narė R. Janušonienė kėlė finansinės atskaitomybės užtikrinimo klausimą.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas akcentavo Kultūros ministerijos vaidmenį siekiant užtikrinti nacionalinių teisės aktų suderinamumą su ES teise.
