Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: „Liberalų opozicinėje darbotvarkėje – dėmesys švietimo inovacijoms, kultūrai ir jaunimui, priemiesčių gyventojams“

2025 m. spalio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Antradienį Seimo darbotvarkėje teikiami aštuoni įstatymų projektai, kuriais siūloma pagyvinti kultūrinę veiklą kultūros paveldo objektuose, leisti savivaldybėms pačioms išbandyti ugdymo inovacijas, pagerinti sąlygas kurti būtinąją infrastruktūrą sodų bendrijose.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen žodžiais, frakcijos narių projektai – racionalios teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siūloma spręsti konkrečius rūpesčius. „Viena pataisa aktuali pusei milijono žmonių, kurie gyvena sodų bendrijose, tačiau negali patogiai vesti vaikų į darželį ar net apsipirkti. Todėl liberalai ragina leisti sodų bendrijose tvarkytis šiuolaikiškais darnaus vystymosi principais. Kitu atveju norime savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo dar vienoje srityje – švietimo. Matome, kad neteisėti šios valdžios sprendimai, tokie kaip mechaniški primesti papildomi 10 balų už egzaminus, tik varo į neviltį. Todėl savivaldybės kai kada pačios ir be ministrės leidimo galėtų paieškoti pažangių būdų siekdamos ugdymo kokybės“, – sako V. Čmilytė-Nielsen,

Aplinkos apsaugos komiteto nario liberalo Simono Gentvilo parengtomis įstatymų pataisomis tobulinama teritorijų planavimo tvarka, kurią pakeitus savivaldybės galės investuoti į sodų bendrijų kelius, viešuosius želdynus, įrengti socialinę infrastruktūrą – darželius, mokyklas ir pan. Lietuvoje registruota apie 100 tūkst. sodų namų.

„Absoliuti dauguma sodų seniai virto gyvenamaisiais kvartalais. Tačiau ten gyvenančius gyventojus aplenkia savivaldybių investicijos ir paslaugos. Bendrijas integravus į miestų ir rajonų savivaldybes, savivaldybės ten galėtų užtikrinti darnią plėtrą“, – sako S. Gentvilas.

Kitu Seimo nario projektu siūloma daugiabučių vystytojus atleisti nuo dalies infrastruktūros mokesčio mainais į įsipareigojimą dalį pastatytų naujų butų skirti savivaldybei kaip socialinį būstą.

Nuo kito mokesčio – nekilnojamojo turto – galėtų būti atleidžiami kultūros paveldo objektų, kuriuose vykdoma kultūrinė veikla, savininkai. Tai numatančią įstatymo pataisą teikiantis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys liberalas Simonas Kairys teigia, kad lengvata sudarytų sąlygas dar gyvesnei, prieinamesnei kultūrinei veiklai dvaruose, pilyse ar sodybose. „Tuomet kultūros paveldo savininkai sutelktų dėmesį tam, kas svarbiausia: paveldo objektų atnaujinimui, išlaikymui, kultūrinei gyvybei jų erdvėse“, – sako S. Kairys.

Kitu jo paruoštu projektu savivaldybės kviečiamos prisiimti daugiau atsakomybės už ugdymo inovacijas ir savo teritorijoje savarankiškai išbandyti tai, kas jiems labiausiai tinka. „Progresyvios savivaldybės galėtų išbandyti pilotinius ugdymo projektus, kurie ateityje galbūt net taptų pavyzdžiu mokyklai nacionaliniu lygiu“, – sako S. Kairys.

Antradienį Seimas dar spręs dėl Andriaus Bagdono projektų: vienu atveju patikslinamas jaunojo policijos rėmėjo įteisinimas, kitu atveju siūloma Migracijos departamentą įpareigoti gyventojams pranešti apie pasibaigiantį jų asmens dokumento galiojimą. S. Gentvilas dar siūlo atsisakyti privalomo visų žemės sklypų ženklinimo riboženkliais, nes išsivysčius technologijoms fiziniai sklypų žymėjimai prarado prasmę. O Vitalijus Gailius savo Baudžiamojo kodekso pataisa siūlo aiškiai apibrėžti ribas, kokiu atveju asmuo negali būti apklaustas kaip specialusis liudytojas.