Seimo narys Dainius Gaižauskas spalio 11 dieną paragino Lietuvą oficialiai kreiptis į NATO ir prašyti per Aljanso programą „Building Integrity“ įvertinti krašto apsaugos sistemos valdymą, pirkimų kontrolę, projektų priežiūrą bei korupcijos rizikas. Politikas tokį siūlymą pateikė tvirtindamas, kad spalį buvo panaudota tik apie 40 proc. šiems metams suplanuotų gynybos lėšų.
Gynybai skirtų asignavimų panaudota 43,92 proc.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius spalio 8 dieną nurodė tikslesnį rodiklį – tuo metu buvo panaudota 43,92 proc. krašto apsaugai numatytų asignavimų.
NATO Tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius Remigijus Baltrėnas pripažino, kad spalio mėnesį toks finansinis rodiklis nėra geras. Vis dėlto jis pažymėjo, jog netolygus išlaidų grafikas nėra neįprastas ir padėtis paprastai ištaisoma iki metų pabaigos.
R. Baltrėnas taip pat pabrėžė, kad Lietuva šiuo požiūriu nėra nei išskirtinė, nei viena prasčiausiai gynybos lėšas panaudojančių NATO valstybių. Pasak jo, panašių sunkumų patiria visos 32 Aljanso narės.
2026 metais Lietuvos krašto apsaugai patvirtinta 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai 43 proc. daugiau negu 2025 metais. Kitąmet gynybai planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP – nominali suma būtų 36 mln. eurų didesnė nei šiemet.
D. Gaižauskas atkreipė dėmesį, kad per artimiausius penkerius metus gynybai numatyta daugiau kaip 30 mlrd. eurų. Jo vertinimu, dabartinė valdymo sistema nėra pajėgi per tokį laikotarpį veiksmingai panaudoti tokio masto finansavimo.
Kaip pirmąjį sprendimą parlamentaras pasiūlė gynybos lėšomis plačiau stiprinti visos valstybės atsparumą: ne tik kariuomenę, bet ir vidaus bei civilinę saugą, pasirengimą krizėms ir institucijų gebėjimą veikti karo grėsmės sąlygomis. Jis pabrėžė, kad tai turėtų būti daroma laikantis gynybos finansavimui taikomų teisinių reikalavimų ir įsipareigojimų.
Auditas nustatė pirkimų sistemos spragų
2026 metų Valstybės kontrolės audito išvadomis, krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema iš esmės veikia rezultatyviai, tačiau yra fragmentiška, stokoja specialistų, o pirkimų eiga ir rezultatai stebimi ribotai.
Auditas apėmė 2021–2025 metais už 7,2 mlrd. eurų nupirktas prekes ir paslaugas. Iš 111 tūkst. pirkimų išsamiai įvertinti 36 didesnės rizikos atvejai ir 12 perkančiųjų organizacijų veikla.
Keturiolikos pagal specialias išimtis vykdytų pirkimų, kurių bendra vertė siekė 950 mln. eurų, vidaus taisyklėse nebuvo nustatyti minimalūs privalomi procedūriniai reikalavimai. Auditoriai tai susiejo su didesne skaidrumo stokos ir neracionalaus lėšų naudojimo rizika.
Vertintose krašto apsaugos organizacijose trūko 19 proc. viešųjų pirkimų specialistų, o pirkimų planai per metus buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų.
Atskiras ginkluotės pirkimų auditas parodė, kad 2023–2025 metais sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės sutarčių, o neįvykusių pirkimų dalis išaugo nuo 24 iki 59 proc. Be to, 42 proc. derinimų su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų.
Valstybės kontrolė kartu pabrėžė nenustačiusi reikšmingų sisteminių pažeidimų ginkluotės pirkimuose. Tačiau 38 proc. įprasta tvarka vykdytų ir auditorių vertintų pirkimų rasta didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimų.
Remdamasis šiomis problemomis, D. Gaižauskas pareikalavo nedelsiant pakeisti Krašto apsaugos ministerijos vadovybę. Dabartinį sistemos valdymą jis pavadino nekompetentingu ir vadybiškai nepajėgiu susidoroti su patikėta atsakomybe.
„Rheinmetall“ gamykla dar laukia statybos leidimo
Kaip strateginių projektų valdymo problemos pavyzdį D. Gaižauskas nurodė Vokietijos gynybos pramonės bendrovės „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklą, statomą prie Baisogalos Radviliškio rajone.
Gamyklos konstrukcijos jau buvo pastatytos, tačiau spalio 7 dieną nei bendrovė, nei Lietuvos institucijos negalėjo pasakyti, kada bus išduotas statybos leidimas. Be jo gamykla negalėtų pradėti veiklos.
Projektui taikomas vadinamasis žaliasis koridorius leidžia statybas pradėti dar negavus leidimo, bet visi dokumentai turi būti suderinti iki darbų pabaigos. Spalio pradžioje projektas tebebuvo poveikio aplinkai vertinimo etape.
Oficialiai skelbta, kad maždaug 340 hektarų ploto gamykloje tiesioginės investicijos sieks iki 300 mln. eurų, o darbo vietų bus sukurta bent 150. Gamybos linijas planuota paleisti iki 2026 metų pabaigos.
Trečiuoju siūlymu D. Gaižauskas paragino pasitelkti NATO programos „Building Integrity“ ekspertus, kad šie įvertintų skaidrumą ir korupcijos rizikas, pirkimų kontrolę, institucijų vadybą, gynybos projektų priežiūrą bei sistemines spragas.
NATO šį procesą apibūdina kaip savanorišką, pačios valstybės prašymu atliekamą diagnostinį vertinimą. Jis užbaigiamas ataskaita, kurioje pateikiama gerosios praktikos pavyzdžių ir rekomendacijų, o sprendimą, ar ją viešinti, priima vertinta valstybė.
