2025 m. sudeginti 31 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Teisės ir teisėtvarkos komitetas parlamentinės kontrolės posėdyje, svarstydamas klausimą „Dėl sukčiavimo prevencijos“, išklausė kompetentingų finansų ir teisėsaugos institucijų atstovų pranešimus šia tema.
Buvo pažymėta, kad pastaraisiais metais finansinis sukčiavimas tapo viena opiausių visuomenės problemų, o jo mastai kelia rimtą susirūpinimą tiek teisėsaugos institucijoms, tiek finansų sektoriui. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pateikė keletą aprašytų sukčiavimo atvejų iš gyventojų laiškų, iš pastarųjų susidaręs įspūdį, jog nėra galimybės sustabdyti ar užblokuoti sąskaitos, kai iš jos neteisėtai vykdoma transakcija, taip pat kad finansų įstaigos nėra numačiusios pakankamų priemonių gyventojams kompensuoti ar sugrąžinti sukčiavimo būdu prarastas lėšas.
Statistika rodo, kad 2025 m. sukčiavimo būdu iš privačių asmenų buvo pasisavinta net 23 mln. eurų, o bendra padaryta žala per keletą pastarųjų metų siekia 176 mln. eurų. Lietuvos policija ir prokuratūra deda dideles pastangas tokiems nusikaltimams pažaboti: teismams jau perduota 314 bylų, kuriose kaltinami 428 asmenys. Tyrimus apsunkina tai, kad didžioji dalis nusikaltimų yra tarptautinio pobūdžio. Naudojamos įvairios tapatybės slėpimo priemonės, teikiamos trečiųjų valstybių subjektų, o bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis dažnai būna sudėtingas. Be to, duomenų apsikeitimas su kitų valstybių institucijomis dažnai užtrunka.
Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija, policija ir prokuratūra, laikydami kovą su sukčiavimu ypač svarbiu, net strateginiu tikslu, ėmėsi plataus masto iniciatyvų, iš kurių kelios aptariamos toliau:
· Teisėkūros iniciatyvos: Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja peržiūrint ES teisės aktus (įskaitant Mokėjimo paslaugų direktyvą), siekiant įtvirtinti nuostolių kompensavimo mechanizmus.
· Lietuvos bankas ragina politinius sprendimų priėmėjus kovą su sukčiavimu įtraukti į Vyriausybės programą ir / ar jos priemonių įgyvendinimo planą, o ES lygmeniu – inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas efektyvesniam informacijos apsikeitimui ir nusikalstamų veikų užkardymui. Lietuvos bankas mano, kad Lietuvos valstybė galėtų imtis lyderystės, siekiant pakeisti ES teisės aktus, kurie greičiau suteiktų teisinius įrankius geresnei kovai su sukčiavimu. Taip pat Lietuvos bankas yra parengęs ir patvirtinęs Sukčiavimo prevencijos gaires, skirtas gerinti rizikų valdymą finansų įstaigose bei Finansinio sukčiavimo prevencijos ir užkardymo valstybės mastu sistemos koncepciją, kurioje pateikta vizija, kaip koordinuoti institucijų veiksmus kovojant su sukčiavimu.
· Lietuvos bankas siūlo teisės aktų pakeitimus ir konkrečias nuostatas, tokias kaip pareigos finansų įstaigoms atsisakyti vykdyti įtartinas mokėjimų operacijas nustatymas, nuostolių atlyginimo gyventojams pagrindų išplėtimas, papildomų saugiklių taikymas pažeidžiamoms gyventojų grupėms bei duomenų apsikeitimo tarp mokėjimo paslaugų teikėjų užtikrinimas.
· Duomenų apsikeitimo platforma: vertinama galimybė sukurti valstybės institucijų administruojamą sistemą, skirtą greitam informacijos apsikeitimui. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 27 d. veiklą pradėjo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Pajėgų valdymo valdybos pareigūnai, kurie visą parą apdoroja policijoje gautus pranešimus ir nedelsdami teikia informaciją suinteresuotoms institucijoms, galinčioms imtis sukčiavimo užkardymo veiksmų. Tiek policijos, tiek finansų institucijų atstovai ne kartą pabrėžė, kad greita informacija yra neįkainojamas kovos su sukčiavimu įrankis.
· Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos policija, NKSC, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas ir VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras 2025 m. kovo 27 d. pasirašė tarpinstitucinį memorandumą „Dėl bendradarbiavimo siekiant mažinti sukčiavimo skaitmeninėje erdvėje atvejus“. Šalys įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti sukčiavimo prevencijos ir užkardymo srityje, todėl nuolat aptariamos teisinio reguliavimo galimybės ir spragos, ieškoma sprendimų, kaip efektyviau apsaugoti gyventojus, užkardyti ir atskleisti šio pobūdžio nusikalstamas veikas.
· Visuomenės informavimas: nuo 2025 m. spalio 9 d. pradėta viešinti gavėjo tikrinimo paslauga, kurią jau taiko Lietuvos bankai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad tiek finansų, tiek teisėsaugos institucijos vykdo švietimo kampanijas – gyventojai, informuojami kaip atpažinti netikras sukčių kuriamas svetaines, pačius sukčius ir jų spendžiamas naujas pinkles, t. y vis kitus sukčiavimo būdus. Gyventojai informuojami ir raginami būti ypač budriais, kai sukčiai siekia pinigus išvilioti tiesiogiai iš fizinių asmenų.
Nors prokuratūra ir policija užkardė daug sukčiavimo atvejų, o finansų įstaigos per pastaruosius trejus metus nuo 33 proc. iki 63 proc. padvigubino jų vykdomos prevencijos pajėgas ir efektyvumą, tačiau šių pastangų nepakanka – būtinas kompleksinis visų suinteresuotų šalių įsitraukimas į sukčiavimo prevencijos vykdymą. Posėdžio dalyviai akcentavo, kad kova su sukčiavimu turi būti grindžiama ne tik pasekmių šalinimu, bet ir priežasčių prevencija ir kad tik koordinuotas, strateginis ir operatyvus atsakas gali užtikrinti saugią finansinę aplinką visiems gyventojams. Lietuvos bankas kovai su sukčiavimu siūlo Lietuvoje sukurti ar paskirti vieną koordinuojančią instituciją, kuri galėtų būti iš vykdomosios valdžios.
Komiteto posėdyje ir diskusijoje dalyvavo ir į komiteto narių klausimus atsakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, Vidaus reikalų ministerijos viceministrė Alicija Ščerbaitė bei Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Adomas Puidokas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė, Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, „Revolut Bank”generalinio direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Vytautas Danta, „Debunk EU“ vadovas Viktoras Daukšas ir šios įstaigos teisininkas Rytis Valūnas.
Parengė
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjos
Dalia Latvelienė, tel. (0 5) 209 6767
Martyna Civilkienė, tel. (0 5) 209 6568
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
