Seimo Teisės departamentas, įvertinęs prezidento Gitano Nausėdos siūlomą laikiną nulinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą tėvams, nurodė, kad ji galėtų būti taikoma visoms du ar daugiau vaikų auginančių tėvų apmokestinamosioms pajamoms, o ne vien darbo santykių ir individualios veiklos pajamoms.
Lengvata galiotų penkerius pasirinktus metus
Prezidento birželio 17 d. Seimui pateiktas projektas XVP-1664 skirtas nuolatiniams Lietuvos gyventojams – tėvams ir įtėviams, jau auginusiems arba auginantiems bent vieną vaiką. Lengvata būtų suteikiama už kiekvieną papildomą vaiką, gimusį arba įvaikintą nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. Vaikas taip pat turėtų būti nuolatinis Lietuvos gyventojas.
Teise į lengvatą būtų galima pasinaudoti penkerius pasirinktus, nebūtinai iš eilės einančius metus nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. Nuo GPM siūloma atleisti per metus gautų pajamų dalį, neviršijančią 12 vidutinių darbo užmokesčių.
Lengvata būtų pritaikoma pasibaigus mokestiniams metams: gyventojas turėtų pateikti metinę pajamų deklaraciją ir susigrąžintų sumokėtą GPM arba sumažintų dar mokėtiną jo sumą.
Teisininkai siūlo tikslinti lengvatos skaičiavimą
Birželio 26 d. parengtoje išvadoje Seimo teisininkai pažymėjo, kad projekto nuostatos sistemiškai nedera su GPM įstatymo 20 straipsniu. Šiame straipsnyje reglamentuojamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nors prezidento projektas apima ir individualią veiklą.
Teisės departamento vertinimu, darbo pajamoms ir individualios veiklos pajamoms skirtos nuostatos turėtų būti išdėstytos skirtinguose GPM įstatymo straipsniuose. Be to, projekte nepaaiškinta, kaip lengvata būtų apskaičiuojama, jeigu teisė į ją atsirastų mokestinių metų viduryje, pavyzdžiui, gimus arba įvaikinus vaiką.
Teisininkai taip pat nurodė, kad projekte vartojama mokesčio kredito sąvoka nėra tiksli. Pajamų dalies iki 12 vidutinių darbo užmokesčių atleidimas nuo GPM iš esmės mažintų apmokestinamąją bazę, o ne jau apskaičiuotą mokesčio sumą.
Pagal pateiktą projektą lengvata būtų taikoma neatsižvelgiant į visas gavėjo pajamas, todėl ja galėtų naudotis ir daugiau kaip 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus gaunantys asmenys.
Išvadoje atkreiptas dėmesys ir į terminų neatitikimą: įstatymo nuostatas numatyta įteisinti nuo 2027 m. sausio 1 d., tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti tik iki 2029 m. gruodžio 31 dienos.
Seimas projektą perdavė toliau svarstyti
Birželio 30 d. po pateikimo projektui pritarė 73 Seimo nariai, trys balsavo prieš, šeši susilaikė. Pagrindiniu paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat paprašyta Vyriausybės išvados. Jos būtinybę pabrėžė ir Seimo teisininkai, nes 2026–2028 m. valstybės biudžeto GPM pajamos jau patvirtintos, o Vyriausybė yra biudžeto vykdytoja. Rugsėjo 30 d. oficialioje projekto kortelėje vėlesnė svarstymo stadija dar nebuvo nurodyta.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad vidutinį atlyginimą gaunančiam asmeniui lengvata galėtų siekti apie 5 tūkst. eurų per metus, arba maždaug 25 tūkst. eurų per penkerius metus.
Prezidentūra skaičiavo, kad paskatai prisidėjus prie 10 tūkst. ne pirmų vaikų gimimo, bendri GPM netekimai 2030–2040 m. sudarytų apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto, vidutiniškai po 0,03 proc. BVP per metus. V. Augustinavičius šias išlaidas vadino investicija į žmones ir gyventojų skaičiaus didinimą.
Atskirai nuo prezidento pasiūlymo nuo 2027 m. jau numatyta kita lengvata vaikus auginantiems tėvams: 1 044 eurų papildomas metinis NPD darbo pajamoms arba 208,8 euro individualios veiklos mokesčio kreditas. Ji vienam iš tėvų suteiktų ne daugiau kaip 208,8 euro naudos už vaiką.
