Sparčiai populiarėjant internetinei prekybai ir daugėjant sukčiavimo atvejų, būtina būti itin budriems apsiperkant virtualioje erdvėje. Šiandien apžvelgsime „Shein“ – Kinijos greitosios mados prekybos platformą, kuri sparčiai išpopuliarėjo Lietuvoje, tačiau sulaukia ir nemažai prieštaringų vertinimų. Aptarsime, kaip saugiai apsipirkti šioje platformoje ir apsaugoti savo asmeninius duomenis nuo sukčių.
„Shein“ verslo modelis paremtas itin greita ir didele drabužių gamyba bei prekyba internetu. Kritikai atkreipia dėmesį, kad šioje platformoje parduodami pigūs drabužiai ne visada atitinka aukštus Europos kokybės standartus. Be to, pasitaiko atvejų, kai prekės neatitinka internete pateiktų vaizdų, o tai pažeidžia vartotojų teises. Nepaisant to, „Shein“ vilioja pirkėjus itin žemomis kainomis, ypač jaunimą, – teigia Karolis Špiliauskas, „Bitės Profas“.
Nors „Shein“ svetainė ir programėlė iš pažiūros atrodo saugios, perkant internetu, net ir iš populiarių el. parduotuvių, būtina išlikti budriems. K. Špiliauskas pažymi, kad „Shein“ naudoja SSL technologiją, kuri šifruoja duomenis tarp pirkėjo naršyklės ir serverio, užtikrindama mokėjimų saugumą. Programėlę galima atsisiųsti iš patikimų šaltinių, tokių kaip „Google Play“ ir „App Store“, kurie taiko aukštus saugumo standartus.
Vis dėlto, prieš keletą metų JAV „Shein“ buvo skirta beveik 2 mln. dolerių bauda už duomenų saugumo pažeidimus ir milijonų klientų asmens duomenų atskleidimą trečiosioms šalims. Dėl to klientai gavo nepageidaujamus el. laiškus.
„Nutekinti el. pašto adresai suteikia sukčiams galimybę įtraukti žmones į kenkėjiškas kampanijas, siekiant gauti daugiau asmeninės informacijos arba įtikinti atidaryti žalingus priedus. Pavogtas vardas, gimimo data, adresas, dokumentų numeriai, mokėjimų duomenys ir slaptažodžiai atveria dar daugiau galimybių sukčiams vykdyti nusikaltimus“, – aiškina „Bitės Profas“.
Jei nusprendėte apsipirkti „Shein“, svarbu tai daryti saugiai. Pirmiausia, kritiškai vertinkite siūlomų prekių kokybę ir pasiūlymus. Net jei prekė sulaukė aukštų įvertinimų, nėra garantijos, kad atsiliepimai yra tikri. Todėl rekomenduojama peržiūrėti atsiliepimus nepriklausomose platformose, tokiose kaip „Trustpilot“, „Reddit“ ar „Yelp“.
Apmokant už pirkinius, patariama naudoti apsaugotas mokėjimo sistemas, tokias kaip „Apple Pay“ ar „Google Pay“, arba vienkartines virtualias debeto korteles. Taip pat galite naudoti atskirą kortelę, skirtą tik tokiems pirkiniams, kurioje laikoma nedidelė pinigų suma. Tai sumažins riziką, jei duomenys nutekės.
Apsiperkant „Shein“ ar panašioje parduotuvėje, geriausia naudoti atskirą el. pašto adresą, skirtą tik pirkimams internetu. Venkite dalintis asmenine informacija, tokia kaip gimimo data ar telefono numeris, jei to nereikalaujama. Kibernetiniai sukčiai taikosi ne tik į jūsų pinigus, bet ir į asmens duomenis, kuriuos gali panaudoti įsilauždami į jūsų socialinių tinklų ar pašto paskyras.
K. Špiliauskas teigia, kad duomenų apsaugą gali užtikrinti el. pašto saugumo sprendimai, kurie nuolat tikrina, ar nebuvo nutekinti su el. paštu susiję asmeniniai duomenys ar slaptažodžiai. Pastebėjus įtartiną veiksmą, žmogus nedelsiant įspėjamas ir gali greitai reaguoti, užkertant kelią galimoms sukčių atakoms.
Svarbu naudotis saugiu internetu ir apsiperkant nesijungti prie viešo „Wi-Fi“ tinklo, kuris yra pažeidžiamas ir gali būti naudojamas nusikaltėlių virusams bei kenkėjiškoms programoms platinti. Taip pat patariama neatlikti mokėjimų viešose vietose, kur pašaliniai gali matyti kompiuterio ar telefono ekraną.
„Bitės“ ekspertas primena, kad laukiant siuntinio, vertėtų išlikti budriems. Pastaruoju metu dažnai pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai žinutėmis pranešama apie neva gautą siuntinį ar būtinybę atlikti veiksmus, pavyzdžiui, atnaujinti adresą ar patikslinti gavėją.
„Gavus tokią žinutę, įsitikinkite, ar jos siuntėjas sutampa su parduotuvės ar įmonės pavadinimu. Patikrinkite siuntos numerį ir ar sutampa pirkinio nuoroda su žinutėje esančia nuoroda. Oficialios parduotuvės retai naudoja sutrumpintas nuorodas, tokias kaip bit.ly ar wa.me. Sukčius taip pat išduoda rašybos ir gramatikos klaidos“, – teigia K. Špiliauskas.
Sukčiavimo atvejų internete tik daugės, todėl geriausias būdas apsisaugoti – būti budriems.
