Vienas dažniausių šildymo sezono incidentų – trukę radiatoriai, gyvatukai (vonios šildytuvai) ir kiti vamzdynai, dėl kurių vanduo užlieja jūsų ir kaimynų būstus. Draudimo ir asistavimo žalų įmonėms gerai žinomų senų bėdų nauja pradžia.
Statistika byloja, kad tokie užliejimai vyksta itin dažnai. Didžiausios daugiabučių priežiūros įmonės per metus fiksuoja daugiau nei 1000 butų užliejimo atveju, o draudikai kasdien gauna pranešimų apie vidutiniškai 18 būsto užpylimų – tai reiškia, kad Lietuvoje beveik kas valandą užliejamas bent vienas būstas.
Net jei gyvenate naujos statybos name, atsipalaiduoti nevertėtų: dauguma užpylimų nutinka senuose daugiabučiuose, tačiau naujuose namuose žalos dydis dažniausiai būna didesnis dėl brangesnio remonto ir turto. Draudikų duomenimis, vidutinė būsto užliejimo žala siekia apie 500 – 700 eurų, tačiau pasitaiko atvejų, kai nuostoliai viršija ir 10 ar net 50 tūkstančių eurų.
Kodėl trūksta vamzdžiai?
Dažniausios priežastys – susidėvėjimas ir nepakankama techninė priežiūra. Senuose daugiabučiuose plyšta jungtys, užkalkėję vamzdžiai neatlaiko slėgio. Deja, gyventojai neretai neprižiūri savo šildymo prietaisų būklės – neinformuoja apie surudijusius radiatorius ar neįsileidžia prižiūrėtojų, todėl problemos paaiškėja tik įvykus avarijai.
Kaimynų užliejimas
Vandens proveržiai dažnai padaro žalos ne tik jums, bet ir apatiniams kaimynams. Draudimo žalų Asistavimo įmonių duomenimis, apie 30% butų užliejimų atvejų nukenčia ir kaimynų turtas. Tokiais atvejais žalą kaltininkui tenka padengti ne tik savo būstui, bet ir kaimynams – suma gali siekti ir penkiaženklius skaičius.
„Pastebime, kad dažnai net ir mažas vandens kiekis gali sukelti didelę žalą – ypač kai vanduo pasiekia grindų dangas ar kaimynų lubas. Tokiu atveju remontas neišvengiamas, todėl labai svarbu reaguoti greitai, o dar geriau, nesudaryti net mažiausių sąlygų avarijai įvykti“ – sako Mindaugas Antanaitis, „Remeks“ vyr. žalų ekspertas.”
Ką daryti, jei jūsų butą užliejo vanduo?
Visų pirma – išlikite ramūs ir imkitės veiksmų, kad sumažintumėte žalą:
1. Sustabdykite vandens tekėjimą. Nedelsdami užsukite pagrindinį vandens tiekimą į butą. Jei užliejo iš kaimynų – kreipkitės į juos arba į namo administratorių ar avarinę tarnybą, kad operatyviai užsuktų vandenį.
2. Išjunkite elektrą. Ištraukite iš elektros tinklo visus prietaisus, kuriuos galėjo pasiekti vanduo. Jei užliejimas didelis, saugumo sumetimais išjunkite visą buto elektros skydelį.
3. Apsaugokite turtą. Išneškite ar patraukite daiktus, kurių vanduo dar nepasiekė – baldus, elektroniką, vertybes. Kilimus ir užuolaidas kuo skubiau nuimkite, kad neprisigertų vandens.
4. Surinkite vandenį ir nusausinkite patalpas. Kuo greičiau pašalinkite išsiliejusį vandenį – naudokite šluotas, kibirus, siurblį ar drėgmės surinktuvą. Išdžiovinkite patalpas ir paviršius, kad nesusidarytų pelėsis.
„Karštas vanduo dažnai palieka pelėsio židinius, kuriuos sunku pašalinti, todėl būtina kruopščiai išsausinti aplietus baldus ir grindis,“ – primena „Remeks“ žalų ekspertai.”
5. Fiksuokite žalą ir informuokite atsakingus asmenis. Nufotografuokite pažeidimus, praneškite kaimynams ar namo administratoriui.
Užregistruokite įvykį savo draudimo bendrovėje – paprastai tai galima padaryti per 2–3 dienas. Jei užliejote kitus – informuokite ir savo draudiką, ir nukentėjusius kaimynus.
Svarbu: jei trūko radiatorius ar ventilis, skambinkite namo avarinei tarnybai – kuo greičiau atvyks santechnikai, tuo mažiau vandens spės pridaryti žalos.
Kaip valdyti riziką
Net ir nedidelė avarija gali sukelti rimtų nuostolių, todėl svarbu veikti greitai, nuosekliai ir kryptingai. Pasitikėkite savo draudimu ir žalų asistavimo įmone – pastarieji išmano savo reikalą ir visada pasiruošę padėti nuo pirmos akimirkos iki visiško jūsų būsto atstatymo. Būsto draudimas paprastai padengia remonto išlaidas tiek jūsų bute, tiek dėl vandens prasiskverbimo iš kaimynų būsto.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
