Šimtmetis nuo pirmosios moters teisėjos paskyrimo Lietuvoje paminėtas tarptautinėje konferencijoje

2026 m. spalio 16 d. pranešimas žiniasklaidai.

Šiemet Lietuva mini reikšmingą teisinės istorijos sukaktį – sukanka 100 metų nuo pirmosios moters teisėjos Lietuvoje Elenos Jackevičaitės paskyrimo. Šiai progai paminėti suorganizuota tarptautinė konferencija „Moterys teisėje: minint 100 metų nuo pirmosios moters teisėjos paskyrimo Lietuvoje“. Salėje būrėsi moterys teisės lyderės.

Prieš šimtmetį Elenos Jackevičaitės paskyrimas teisėja tapo svarbiu žingsniu Lietuvos teisinės sistemos raidoje ir moterų profesinių galimybių plėtroje. Nors per šį laikotarpį moterų vaidmuo teisės sistemoje iš esmės keitėsi, lyderystės, lygių galimybių ir atstovavimo aukščiausiose pareigose klausimai išlieka aktualūs tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Kaip pažymėjo profesorė Toma Birmontienė, to pavyzdys – Konstitucinio Teismo teisėjos: šiandien iš devynių teisėjų yra tik viena moteris. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis taip pat pažymėjo, kad iki tikrosios lyčių lygybės dar toli. Pasak pirmininko, nors prieš šimtmetį buvome pažangiame „traukinyje“, kuriame moterys prasiveržė į lyderystę viešajame gyvenime – Elena Jackevičaitė, kaip pirmoji moteris teisėja, buvo ankstyva pasauliniame kontekste. Pasak politiko, tik patekus į šio „traukinio“ vidų, durys moterims ėmė užsidarinėti. Vienas pavyzdžių – priimtas įstatymas, kad valstybės tarnyboje turi teisę tarnauti tik vienas šeimos narys. L. Šedvydis apgailestavo, kad jau šiuo metu vėl atsiranda aktyvios grupės, siekiančios patraukti moteris iš viešojo gyvenimo. „Kinder, Küche, Kirche“ (vaikai, virtuvė, bažnyčia) – šios grupės mato būtent tokią moterų vietą sociume.

Doc. dr. Dovilė Sagatienė apžvelgė sudėtingą Elenos Jackevičaitės kelią į teisėjų pasaulį. Ši teisininkė atlaikė interviu, kuris prilygo patyčioms dėl pernelyg didelių jos ambicijų. Į žeminančius klausimus teisininkė neatsakinėjo. Tačiau ne vienos pranešėjos buvo akcentuota, kad Elenos Jackevičaitės pavyzdys įkvėpė kitas moteris siekti aukštumų tiek teisėje, tiek politikoje.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės Danguolės Bublienės, teisė turi būti tokia, kad priimtų įvairias patirtis. Šeima – tai pirmasis aspektas, trukdantis daryti karjerą, problemos yra susijusios su tradicija ir nusistovėjusiais socialiniais modeliais. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Katerina Šimačkova pažymėjo, kad teisėjų karjerai galioja vyriškos taisyklės.

Konferencijoje dalyvavusi buvusi pirmoji lietuvė moteris teisėja Europos Žmogaus Teisių Teisme, vienintelė buvusi Konstitucinio Teismo pirmininkė – moteris, dabar esanti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėja, profesorė Danutė Jočienė citavo legendinę JAV Aukščiausiojo Teismo teisėją Rut Beider Ginsburg (Ruth Bader Ginsburg): „Moteris turi būti ten, kur priimami svarbiausi sprendimai“. „Džiaugiuosi, kad buvau ten, kur priimami itin svarbūs sprendimai“, – kalbėjo D. Jočienė.

Teisininkė kalbėjo apie bylas, padariusias didžiausią įspūdį. Vienos jų – bylos dėl vaikų grąžinimo į kilmės valstybę, kuriose išvystyta ir pakelta į aukštesnį lygį geriausių vaiko interesų samprata. D. Jočienė retoriškai klausė, ar lengva moteriai Lietuvoje daryti karjerą. Permainos vyksta lėtai, ir tai atspindi Konstitucijos salėje kabanti istorinė Konstitucijos pasirašymo 1992 metais nuotrauka. Nuotraukoje akivaizdžiai dominuoja vyrai. Teisininkė pasidžiaugė, kad situacija pasikeitusi. Kita vertus, profesorė prisiminė, kaip kolegų vyrų buvo tikinama, jog į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus nebus išrinkta. Visgi ši ambicinga moteris tapo tuo metu jauniausia Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja.

Taigi teisininkės lyderės pažymėjo, kad privalo būti solidarios palaikydamos viena kitą kovoje už lygias galimybes siekti aukščiausios teisinės karjeros.