Įsibėgėjant mokslo metams, į gatves sugrįžę moksleiviai vis dažniau nukenčia eismo įvykiuose. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad šių metų rugsėjį fiksuotas didžiausias eismo įvykiuose nukentėjusių nepilnamečių skaičius per pastaruosius trejus metus. Ekspertai išskiria pagrindines vaikų saugumo rizikas kelyje ir ragina vairuotojus bei kitus eismo dalyvius išlikti budriais ir dėmesingais.
Remiantis TKA duomenimis, šių metų rugsėjį nepilnamečiai dalyvavo 91 eismo įvykyje, kurių metu nukentėjo 93 vaikai. Palyginimui, 2024 m. ir 2023 m. rugsėjo mėnesiais eismo įvykiuose buvo sužalota mažiau vaikų – atitinkamai, 75 ir 56 nepilnamečiai.
Kritinis laikotarpis saugumui kelyje
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, kiekvienų metų rudenį eismo srautai suintensyvėja, ir į kasdienį ritmą grįžtantys vaikai ir vairuotojai dar ne visada būna pastabūs ir sutelkę savo dėmesį.
„Vaikų nelaimės ir jų pobūdis rodo, kad saugumo užtikrinimas keliuose yra nuolatinis ir labai svarbus dalyvavimo eisme veiksnys. Būtent rudenį, kai judėjimo srautai tampa intensyvūs, keičiasi oro sąlygos ir eismo dalyviai skuba, pamirštos ar ne iki galo išmoktos saugumo pamokos skaudžiai primena apie save pačiu netinkamiausiu būdu – eismo įvykiais“, – sako G. Petrikas.
Ekspertas pastebi, jog kasmet nuosekliai blogėjant saugumo situacijai keliuose, priemonės, skirtos apsaugoti jauniausius dalyvius, vis dar neatsveria didėjančio judumo ir rizikos eisme.
„Vaikai dažnai patenka į eismo įvykius dėl paprastų priežasčių: jie skuba, vadovaujasi emocijomis, ne visada įvertina atstumą ar transporto priemonės greitį, pasitiki tuo, kad vairuotojas juos pamatys. Kita vertus, vairuotojai neretai pamiršta, kad po vasaros atostogų į eismą sugrįžę vaikai – dar išsiblaškę ir nepakankamai išlaiko dėmesį, todėl prie mokyklų ir pėsčiųjų perėjų būtinas ypatingas dėmesys“, – aiškina G. Petrikas.
Kaip atskleidė šių metų vasarą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, kone trečdalis (29 proc.) vairuotojų Lietuvoje yra patekę į avarinę situaciją dėl nedrausmingo vaikų elgesio kelyje. Penktadalis šalies vairuotojų (21 proc.) įsitikinę, jog moksleiviams vis dar trūksta saugaus eismo žinių, rodo tyrimo rezultatai.
Palankios eismo sąlygos – dar ne viskas
TKA duomenys rodo, kad dauguma eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai, vyko esant geroms oro sąlygoms ir pakankamam matomumui. Net 75 proc. incidentų užfiksuoti ant sausos asfalto ar cementbetonio dangos, o 72 proc. – esant giedram orui. Be to, daugiau kaip du trečdaliai (68 proc.) incidentų fiksuoti tamsiu paros metu, tačiau veikiant gatvių apšvietimui.
Kaip pažymi G. Petrikas, tokie duomenys leidžia daryti prielaidą, jog eismo saugumo problemos tarp vaikų nėra susijusios vien su infrastruktūra ar oro sąlygomis, bet ir su judėjimo įpročiais bei požiūriu į atsakomybę kelyje.
„Vaikai yra aktyvūs eismo dalyviai – eina ne tik pėsčiomis, bet ir važiuoja paspirtukais, dviračiais ar kitomis mikrojudumo priemonėmis. Tačiau vaikų reakcijos laikas dažnai per ilgas, gebėjimas įvertinti pavojų dar tik formuojasi, o kai prie to prisideda ir suaugusiųjų skubėjimas ar neatsargus vairavimas, kelyje gali nutikti skaudžios nelaimės“, – komentuoja draudimo ekspertas.
Remiantis pirminiais TKA duomenimis, 31 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai, kilo būtent dėl jų pačių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų – dažniausiai dėl saugaus greičio nepasirinkimo ar jo viršijimo.
„Tai rodo, kad vaikai ne visada geba įvertinti rizikas. Dalis vaikų jaučiasi nepamatuotai užtikrinti važiuodami paspirtukais ar dviračiais, nors anksčiau nėra patekę į sudėtingas situacijas kelyje. Moksleiviams įprastai trūksta dalyvavimo eisme patirties, todėl būtent vairuotojų budrumas ir dėmesys kelyje yra kritiškai svarbūs“, – sako G. Petrikas.
„Lietuvos draudimo“ ekspertas primena veiksmus, kurie būtini norint išvengti skaudžių avarijų pasekmių:
– Tamsiuoju paros metu moksleiviams patariama dėvėti ryškesnių spalvų aprangą, o kuprines papildyti šviesą atspindinčiais elementais – tai vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų būti pastebėtam, kai aplink tamsu.
– Elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai privalo dėvėti šalmus, taip pat patariama dėvėti pirštines. Net ir nedidelis griuvimas gali būti gana skausmingas delnams, o patirti tokio tipo nubrozdinimai dėl smulkių akmenukų, žvyro, asfalto ar betono atplaišų gyja ilgai. Tai gali sutrikdyti vaiko būrelių ar net pamokų lankymą.
– Reikėtų vengti važiuoti šaligatviais, kuriais juda pėstieji. Jei tokios galimybės nėra, pėsčiuosius reikia lenkti panašiu greičiu, kaip juda pėstieji, taip pat vengti staigių ir netikėtų manevrų – tai dažna avarijų priežastis, kuomet sužalojami pėstieji ar patenkama į važiuojamąją kelio dalį.
– Svarbu, kad vaikai suprastų, jog saugus greitis reiškia ne tik neviršyti leistinų ribų, bet ir važiuoti taip, kad spėtų sustabdyti transporto priemonę netikėtai pasirodžius pėsčiajam ar automobiliui.
– Vairuotojams artėjant prie mokyklų, gyvenamųjų rajonų ar perėjų rekomenduojama mažinti greitį iki 30 km/h, ypač rytais ir po pamokų, kuomet gatvėse daug vaikų.
– Prieš leisdami vaikui keliauti savarankiškai į mokyklą ar būrelius, kartu pereikite jo maršrutą – parodykite, kur saugiausia kirsti gatvę ir kuriose vietose reikia būti ypatingai atidiems.
– Vaikus reikėtų mokyti, kad pažymėtose pėsčiųjų perėjose, o taip pat ir degant žaliam šviesoforo signalui būtina įsitikinti, kad vairuotojas juos mato ir sustoja praleisti.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
