„SpaceX“ 2026 m. liepos 24 d. atliko iki šiol sklandžiausią „Starship“ bandymą: „Flight 13“ metu V3 versijos viršutinė pakopa „Ship 40“ pakilo, atliko skrydžio profilį, grįžo į atmosferą ir po nusileidmo Indijos vandenyne liko vientisa, o po dienos bendrovė dar papildė „Starlink“ tinklą 24 palydovais.
„Ship 40“ įvykdė skrydžio profilį be ankstesnių anomalijų
„Starship Flight 13“ pakilo 2026 m. liepos 24 d. 22:51 UTC iš „Starbase“ Teksase. Tai buvo 13-asis „Starship“ skrydis ir antrasis naujos V3 versijos bandymas 2026 m. Skrydis įvyko po dviejų atidėjimų: liepos 16 d. bandymas buvo automatiškai nutrauktas paskutinę akimirką, o liepos 23 d. paleidimą sustabdė prastas oras.
Misijos tikslai apėmė 20 „Starlink V3“ palydovų išleidimą, vieno „Raptor“ variklio pakartotinį uždegimą kosmose ir kontroliuotą nusileidimą į Indijos vandenyną. AP pranešė, kad palydovai buvo išleisti maždaug 200 km aukštyje, o „SpaceX“ teigė užmezgusi ryšį ir atsisiuntusi duomenis iš kiekvieno jų.
Išleisti 20 „Starlink V3“ palydovų liko suborbitinėje trajektorijoje: jie turėjo išskleisti saulės baterijas bei antenas ir maždaug po 20 minučių suirti atmosferoje. Šeši iš jų turėjo kameras, skirtas „Starship“ šiluminio skydo būklei fiksuoti ir duomenims perduoti inžinieriams.
Svarbi išlyga liko „Super Heavy“ stiprintuvo dalyje: AP pažymėjo, kad jis grįždamas neįjungė pakankamai variklių ir per greitai trenkėsi į Meksikos įlanką. Vis dėlto viršutinės pakopos rezultatas laikomas svarbiu žingsniu link platesnio „Starship“ daugkartinio panaudojimo.
Muskas siekia kitame skrydyje gaudyti patį „Starship“
Elonas Muskas po skrydžio nurodė, kad jei duomenų peržiūra neatskleis problemų, „SpaceX“ per kitą skrydį bandys pagauti patį „Starship“ laivą bokštu. Šaltinis rašo, kad pasirengimui tokiam bandymui dabar analizuojama telemetrija ir šiluminės apsaugos duomenys.
NASA administratorius Jaredas Isaacmanas pasveikino „SpaceX“ po bandymo. AP pabrėžė, kad NASA reikia „Starship“ pažangos dėl „Artemis III“ programos ir planuojamų susijungimo kosmose pratybų 2027 m.
„Falcon 9“ papildė „Starlink“ dar 24 palydovais
Po „Starship“ bandymo „SpaceX“ 2026 m. liepos 25 d. 15:51 UTC iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės paleido „Falcon 9“ misiją „Starlink Group 17-51“ su 24 „Starlink“ palydovais. Pirmoji pakopa B1100 atliko 8-ąjį skrydį ir sėkmingai nutūpė ant dronlaivio „Of Course I Still Love You“ Ramiajame vandenyne.
Šaltinis skaičiuoja, kad po šios serijos „Starlink“ buvo pasiekusi 12 620 paleistų palydovų, iš jų 10 881 buvo orbitoje, 10 865 veikė, o 1 739 jau buvo suirę arba nuleisti iš orbitos.
Saugos dalyje nurodytos dvi pasikartojančios aukštos rizikos prognozės: STARLINK-5262 ir veikiantis palydovas MONOLITH 2026 m. liepos 26 d. 04:05 UTC turėjo priartėti iki 0,006 km, esant 5,794 km/s santykiniam greičiui ir maksimaliai 1,0 susidūrimo tikimybei.
Taip pat prognozuoti du „Starlink“ objektų suirimai liepos 29 d.: STARLINK-32477, NORAD 62038, apie 10:06 UTC su 180 min. langu, ir STARLINK-1666, NORAD 46357, apie 13:43 UTC su 240 min. langu. „Orbital Focus“ atskirai nurodė STARLINK-1666 kaip 2026 m. liepos 29 d. laukiamą suirimą.
FCC išimtis leidžia tęsti „Starlink“ maršrutizatorių importą
Reguliavimo dalyje Trumpo administracija suteikė „Starlink“ išimtį iš naujo FCC draudimo užsienyje gaminamiems vartotojų maršrutizatoriams. „Ars Technica“ nurodė, kad FCC viešas pranešimas siejo išimtį su JAV gynybos institucijos pritarimu ir kad ji galioja iki 2028 m. vasario 1 d.
„Ars Technica“ rašė, kad dalis „Starlink“ maršrutizatorių gaminama Vietname, nors „SpaceX“ taip pat turi gamyklą Teksase. Šaltinis priduria, kad kritikai sprendimą laiko palankiu „SpaceX“, o šalininkai jį aiškina kaip būtiną siekiant išvengti vartotojų terminalų trūkumo pereinamuoju laikotarpiu.
