Sultenė
„Sultenė“ arba salotinė sultenė (Valerianella locusta), dar žinoma kaip „corn salad“, „lamb lettuce“ ar „nut lettuce“, yra vienmetė lapinė daržovė, kilusi iš Viduržemio jūros pakrančių . Ji formuoja mažučių, rausvų galvučių formą primenančias rozetes – tarsi mažas salotėles, kurios pasižymi sultingumu, traškumu ir švelniu riešutiniu skoniu.
Augimo ypatybės ir veislės
-
Greitas vegetacijos ciklas. Sultenės auga itin sparčiai – ankstyvam derliui sėjamos balandį, o rudens derliui – antrą liepos pusę. Derlius paimamas spalio mėnesį .
-
Atsparumas šalnoms. Sos lengvai ištveria lengvas šalnas, – lapus galima skinti net vėlyvą rudenį ar žiemą .
-
Skirtingos veislės. Lietuvoje auginamos veislės, pvz. ‘Grosse Graine’ (didesni lapeliai), ‘Verte d’Étampes’ (garbanoti lapai), ‘Coguille de Louviers’ (šaukšto formos, sodresnio skonio), ‘Verte de Cambrai’ ir ‘Elan’ (atsparas šalčiui ir miltligei) .
Maistinė vertė
Ši daržovė – tikras vitaminų bei mineralų lobis:
- Pro-vitaminas A (β-karotinas): Sultenėse jo randama net 5 kartus daugiau nei įprastose salotose .
- Vitaminas C: Taip pat 3 kartus daugiau nei kituose salotų lapuose .
- Be to, sultenės yra geras vitaminų B6, kalio, mangano, geležies, vitaminų K, P, E šaltinis .
- Sveikatai naudingos savybės: stiprina imuninę sistemą, palaiko regėjimą, gerina odos būklę, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gerina medžiagų apykaitą ir virškinimą, suteikia antiuždegiminį efektą .
Ūkininkavimas Lietuvoje ir pasaulyje
Derlingumo galimybės. Sultenės mėgsta lengvas, priesmėlį turinčias dirvas. Auga gerai, net nesėtos sekliai – kartais savaime pasirodo kitais metais .
Lietuvoje – dar reta kultūra. Nors sultenės Lietuvoje auginamos daugiau nei 10 metų, jos vis dar nėra labai paplitusios .
Aušinimas tiesiogiai lysvėje arba šiltnamyje. Jas galima sėti tiesiai į lysvę nuo balandžio vidurio arba net šiltnamyje .
Populiarėja Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, Škotijoje – gana įprasta rasti pilnus prekybos centrų maišelius sultenių, dažnai sumaišytų su rukola ar mangoldais .
Skaičiai ir statistika (vertinant maistinę vertę ir populiarumą)
| Rodiklis | Santykinis dydis / dažnis |
|---|---|
| ↑ β-Karotino kiekis | 5× daugiau nei kitose salotose |
| ↑ Vitamino C kiekis | 3× daugiau nei kitose salotose |
| Laikotarpis sėjai–derliui | ~60 dienų |
| Šalnų atsparumas | Lapų skynimas net vėlyvą rudenį / žiemą |
| Paplitimo trūkumas Lietuvoje | Augintas >10 metų, bet vis dar retas |
| Populiarumas Škotijoje | Dažnai parduodamas prekybos centruose |
Kulinarinis panaudojimas
- Gaivūs salotų deriniai. Sultenės puikiai dera su avokadu, pomidorais, citrinų sultimis, riešutais ar vaisiais. Beatos recepte – su avokadu ir vyšn. pomidorais Beatos virtuvė.
- Skonių kombinacijos. Gardžiausias poskonis gaunamas sumaišius sultenes su pekino kopūstais, cinamono aromatu, medumi, šviežiu citrinų sultimis .
- Itin populiaru vakarietiškuose mišiniuose. Sultenė – dažnas sumuštinių, virtų kiaušinių ir mėsos patiekalų priedas Škotijoje .
„Sultenė“ (Valerianella locusta) šiandien tampa vis aktualesniu tiek Daržo, tiek Sveikatos madinguoju žodžiu – dėl aukštos maistinės vertės, lengvo auginimo ir kultūrinio populiarėjimo. Nepaisant to, kad Lietuvoje ji dar nėra plačiai paplitusi, turime visus pamatus jas auginti – nuo pradedančiųjų iki profesionalių ūkininkų.
Ši daržovė – ne tik maistinė, bet ir kultūrinė naujovė, galinti paįvairinti Lietuvos daržovių tarybą.
D.U.K. apie sultenę (Valerianella locusta)
Kas yra sultenė?
Sultenė – tai vienmetė lapinė daržovė, dar vadinama salotine sultene, „corn salad“ arba „lamb’s lettuce“. Ji sudaro mažų, švelnaus skonio lapelių rozetes, primenančias mini salotas.
Ar sultenė tinka auginti Lietuvoje?
Taip. Ji atspari šalnoms, gali augti tiek lysvėje, tiek šiltnamyje. Lietuvoje auginama jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau dar nėra labai paplitusi.
Kada geriausia sėti sultenes?
Pavasario derliui – balandžio mėnesį.
Rudeniniam derliui – liepos pabaigoje.
Skinti galima po ~60 dienų nuo sėjos, net ir vėlyvą rudenį ar švelnesnės žiemos metu.
Kokią maistinę vertę turi sultenė?
Ji itin turtinga vitaminu A (β-karotinu) – jo turi 5 kartus daugiau nei įprastos salotos, taip pat vitamino C (3 kartus daugiau), B6, K, geležies, kalio, mangano ir kitų mikroelementų.
Kokios yra naudingosios savybės?
Stiprina imuninę sistemą.
Gerina regėjimą ir odos būklę.
Mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Padeda virškinimui ir turi antiuždegiminį poveikį.
Ar sultenė gali pakeisti įprastas salotas?
Taip, kulinariškai ji naudojama kaip salotų pakaitalas – dažnai net gardesnė dėl riešutinio skonio. Ji puikiai dera su vaisiais, avokadu, riešutais, kiaušiniais, sūriais.
Ar sultenė lengvai auginama?
Taip. Ji nereikli dirvai, tinka priesmėlis, atspari šalnoms, lengvai auga net palikta lysvėje (gali savaime pasisėti kitais metais).
Ar sultenę galima rasti parduotuvėse Lietuvoje?
Lietuvoje – dar gana reta, bet Vakarų Europoje (pvz., Prancūzijoje, Vokietijoje, Škotijoje) ji labai populiari ir dažnai parduodama supakuotose salotų mišiniuose.
Kuo ji išskirtinė lyginant su kitomis lapinėmis daržovėmis?
Sultenė išsiskiria itin aukšta vitaminų koncentracija, riešutiniu poskoniu bei atsparumu šalnoms – tuo ji skiriasi nuo salotų ar špinatų.
Ar yra skirtingų sultenės veislių?
Taip. Žinomos tokios veislės kaip ‘Grosse Graine’, ‘Verte d’Étampes’, ‘Coguille de Louviers’, ‘Verte de Cambrai’, ‘Elan’. Jos skiriasi lapų forma, skoniu bei atsparumu ligoms.
