Švedų prodiuseris filmuoja serialą Lietuvoje ir teigia, kad Kaune dirbti lengviau nei Vilniuje
Pernai gruodį Kaune, Gedimino ir Maironio gatvėse, praeiviai galėjo pastebėti neįprastą vaizdą: užtvertas gatves, praėjimus ir galingą apšvietimo įrangą, pakabintą ant aukštų bokštelių. Filmavimai Lietuvoje jau nėra naujiena, nes kelios didelės Europos kino kompanijos naudojasi Lietuvoje galiojančiomis mokesčių lengvatomis. Kas dar skatina užsienio kino kūrėjus rinktis didžiuosius Lietuvos miestus kaip populiariausias vietas filmuoti Baltijos šalyse? Savo patirtimi Lietuvoje dalijasi Švedijos kino veteranas Piodoras Gustafssonas, kuris kino industrijoje dirba daugiau nei 30 metų.
Pradžioje, papasakokite apie save.
Aš esu Piodoras Gustafssonas, Švedijos prodiuserinės kompanijos „Black Spark Film & TV“ prodiuseris. Šiuo metu filmuojame labai įdomų serialą Lietuvoje. Tai puiki šalis filmavimui, ir aš tai sakau drąsiai. Tai ne pirmas kartas, kai dirbu Kaune. 2018 m. čia filmavau serialą „Moscow Noir“. Iki praėjusių metų dirbau užsakomuoju redaktoriumi ir programos vadovu didžiausioje Švedijos komercinėje televizijos platformoje TV4. Ten užsakiau mažiausiai 7 serialus, kurie bent iš dalies buvo filmuoti Lietuvoje. Pavyzdžiui, „Evil“ ir drama „Cry Wolf“. Taigi, švedai čia grįžta tikrai dažnai.
Ar šis serialas skirtas vidaus ar tarptautinei rinkai?
Tarptautinei. Jau turime pagrindinį užsakovą – TV4. Procesuose dalyvauja ir ZDF, Vokietijos visuomeninis transliuotojas, kaip koproduceriai. Be to, turime didelį tarptautinį pardavimo agentą – studiją iš Paryžiaus, priklausančią didelei grupei. Tai didelė kompanija, kuri parduos filmą visam pasauliui.
Ar čia dirba žmonės iš visos Europos?
Taip, komandoje daugiausia dirba švedai, lietuviai ir belgai. Tai bendra Švedijos, Lietuvos ir Belgijos gamyba. Tiksliai nepasakysiu, bet manau, kad kasdien čia dirba apie 45–50 žmonių. Ir, žinoma, kai turime statistų, mūsų dar daugiau. Visi statistai šiame seriale yra lietuviai.
Gal galite papasakoti apie serialo siužetą, apie ką jis?
Galiu šiek tiek papasakoti. Tai tarsi įžeminta mokslinė fantastika, turinti fantastikos elementų, nors veiksmas vyksta Žemėje. Virš Stokholmo juda didelis objektas, ir niekas nežino, kas tai yra, bet jis atrodo kaip didelis kosminis laivas. Tačiau iš tikrųjų tai nėra laivas. Nenoriu atskleisti, kas tai yra. Pagrindinis klausimas – ar jie draugiški, ar priešiški? Serialas vadinasi „We Come In Peace“, ir tai yra pagrindinis klausimas. Ar jie atvyksta taikiai, ar ne? Iki pirmojo sezono pabaigos šiek tiek apie tai sužinosite. Tik šiek tiek, nes norime sukurti dar du sezonus. Idėja tokia, kad iki pirmojo sezono pabaigos sužinosime, kodėl jie atvyko, bet vis dar nežinosime, ar tai visiškai draugiška, ar ne.
Kokios yra produkcijos darbo ir išleidimo datos?
Dar nėra 100% nuspręsta, bet tikriausiai arba 2025 m. gruodį, arba 2026 m. sausio pradžioje. Šiame seriale bus daug specialiųjų efektų, todėl, nors vasario 2 d. baigsime filmuoti Lietuvoje, dar daug dirbsime. Laukia ir kelios filmavimo dienos Švedijoje. Galutinė filmavimo data yra maždaug vasario 20 d. Po to laukia daug montavimo ir garso darbų, taip pat daug efektų, kuriuos darome Belgijoje, su viena geriausių specialiųjų efektų įmonių Europos rinkoje. Ketvirtadienį išvykstame filmuoti į Vilnių. Lietuvoje filmuosime iki vasario 2 d., bet nuo gruodžio 20 d. turime kalėdinę pertrauką ir vėl pradedame sausio 6 d.
Kaunas garsėja tuo, kad turi daug kine naudojamų istorinių sluoksnių. „Černobylis“ buvo pasirinktas dėl socialistinės architektūros, kurios dar turime nemažai. Čia filmavo ir kelis serialus apie nacius, nes turime ir šaunios vidurio amžiaus architektūros. Kiek suprantu, šio serialo veiksmas vyksta šiuolaikiniame Stokholme. Kaip Kaunas gali tapti Stokholmu?
Taip, tai tiesa. Aišku, jei istorija vyktų Kaune, būtų daug lengviau, bet Kaune yra architektūros. Čia vyrauja skirtingų stilių mišinys, todėl įmanoma rasti vietų, kurios idealiai tinka Stokholmui. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su meno vadovais iš Lietuvos ir scenografais iš Švedijos. M. Žilinsko galerija, kurioje dabar sėdime, puikiai tinka tam, ką darome: ji moderni, bet brutalistinė ir šiuo metu neužimta. Kai filme įvyksta krizė, vyriausybė, nežinodama, ar tai invazija, ar ne, turi nusileisti į saugų bunkerį, esantį trimis aukštais žemiau. Ši vieta tam puikiai tinka, M. Žilinsko galerija tampa Švedijos vyriausybės požeminiu krizių centru. Tikiuosi, kad vieną dieną atkursite šį gražų pastatą, bet kol kas jis mums puikiai tinka nenaudojamas, nes tada galime dirbti laisvai.
Šiek tiek šalta, bet viskas gerai.
Sakėte, kad Kaune esate ne pirmą kartą ir čia visada malonu filmuoti. Kokie yra darbo Kaune pliusai ir minusai?
Manau, kad tai didelis, bet kartu ir mažas miestas. Tai reiškia, kad čia visko yra, bet ir lengva judėti, nėra per daug eismo ir žmonių. Gyventojai tikrai labai draugiški, yra daug gerų restoranų, taigi viskas, ko reikia, kad gerai jaustumėmės. Viešbučiai tikrai gražūs, taip pat kavinės. Švedams kava yra numeris vienas gerai dienai. Jei nėra geros kavos, neįmanoma dirbti.
O kaip dėl techninės pusės? Tai nėra didelis miestas, o kino gamybai paprastai reikia daug techninių sąlygų, aparatūros ir technikų.
Lietuvoje ji tikrai gera. Visa techninė produkcijos komanda iš esmės yra lietuviška. Nežinau, iš kur žmonės yra kilę, iš Kauno ar ne, bet manau, kad kino darbuotojų lygis Lietuvoje yra labai aukštas. Be to, leistinos darbo valandos yra palankios filmavimui. Kai esi vietoje, nori filmuoti kuo daugiau. Čia leidžiama dirbti 10 valandų per dieną, o, pavyzdžiui, Švedijoje leidžiama dirbti tik 8 valandas, o tai kelia problemų. Apie tai nemažai kalbama tarp švedų, nes mūsų šalis praranda nemažai investicijų. Be to, Lietuvoje gali taip gerai dirbti, nes filmavimo darbo grupės yra labai geros. Jos tokios geros, kad, kai filmuosime Švedijoje, su savimi atsivešime lietuvių komandą. Dauguma naudojamos technikos yra vietinė, tik kelios kameros atvyksta iš Švedijos. Lietuva savo dydžiui turi didelį įrangos pasirinkimą, kurią galime išsinuomoti ir naudoti didelės apimties užsienio produkcijai.
O kaip dėl minusų? Ką galime padaryti geriau?
Nieko konkretaus negalėčiau įvardinti. Kaunas buvo labai geras gamybai. Pirma, lengva gauti leidimus judėti. Pavyzdžiui, Vilniuje tai tapo gerokai sudėtingiau nei Kaune. Bet tiek čia, tiek sostinėje dirbame su „Dansu Films“, ir tai yra fantastiška kompanija.
Kodėl Kaune filmuoti lengviau?
Mažesnis miestas, natūralu. Be to, savivaldybė supranta, kad tai kuria pridėtinę vertę, investicijas ir žinomumą. Paskutinį mano filmuotą serialą „Moscow Noir“ filmavome tuo pačiu metu kaip ir „Černobylį“. Kuriame taip pat dirbo švedų režisierius. Taigi mes ne kartą susitikome restoranuose ir kitur. Tikriausiai tai geras rodiklis, jei už poros tūkstančių kilometrų rasi kolegas, dirbančius prie kitų projektų.
O kaip dėl kitų vietų Kaune, kur dar dirbate? Ar teko daug ką pritaikyti, pavyzdžiui, keisti gatvių pavadinimus, dekoracijas ir panašiai?
Filmavome daug kitoje vietoje, kuri turėjo atrodyti kaip Švedijos vyriausybės pastatas. Viename žymiausių Kauno pastatų – Lietuvos banko rūmuose. Turėjome pakeisti kai kuriuos baldus, ant sienų pakabinti kitokius paveikslus, bet, be viso to, jis labai panašus į tai, kaip atrodo Stokholme, nes tai irgi seni rūmai. Jie vadinasi Rosenbad ir pastatyti maždaug tuo pačiu metu kaip ir bankas, todėl mums tai buvo nepaprastai naudinga. Jau mačiau keletą montažo ištraukų ir pats negalėjau patikėti, kad tai ne Švedija.
Kalbant apie Lietuvą, kodėl būtent čia? Kodėl ne Ryga, pavyzdžiui, kuri yra net šiek tiek arčiau? Tai didesnis miestas, tikrai istorinis. Jame daug gražios architektūros.
Atvirai kalbant, nežinau, bet manau, kad man tai natūraliau, nes švedai čia jau daug metų dirba. Lietuvių komandos yra įpratusios dirbti su švedų įmonėmis. Galbūt viskas susiję su precedentu ir ankstesne patirtimi? Sakyčiau, kad tai lemia trys pagrindiniai dalykai: jūs turite infrastruktūrą, komandas, kurios yra labai profesionalios, ir paskatas – mokesčių lengvatas, kurios tikrai gerai veikia. Manau, kad, kai nagrinėjau Estijoje ir Latvijoje taikomas lengvatas, jos yra daug sudėtingesnės. Čia viskas yra automatizuota. Išleidi ir gauni pinigus atgal. Kitose šalyse turiu limitą ir nežinau, ar juos atgausiu. Taigi čia, kai tik patvirtinama, žinai, kad gausi pinigus, o tai yra super didžiulis pliusas čia atvykti.
Ar dirbate ir su vietiniais aktoriais? Ar tik techninė pusė yra lietuviai?
Žinoma, priklauso nuo projekto. Kai filmavau kitą savo serialą, nemažai scenų kūrėme su vietiniais. Jei ieškai kažko konkretaus, o tuo atveju veiksmas vyko Maskvoje 1999 m., mums reikėjo rusakalbių, ir dauguma čia pripažintų aktorių tikrai gerai atliko savo darbą. Mūsų serialas negalėjo būti išleistas Rusijoje, bet kai kurie rusai, pamatę, klausinėjo, kas tie aktoriai, nes atrodo, kad jie tikri rusakalbiai.
O kaip dėl lietuvių aktorių? Berods tik visai neseniai įsteigėme universitetinę programą, skirtą būtent kino aktorystei. Anksčiau visada rengdavome tik teatro aktorius. Tad kaip su aktorių darbo kokybe?
Mano minėtame seriale „Moscow Noir“ jie buvo serialo pagrindas – puikūs. Man jie labai patiko. Šiame seriale dauguma aktorių yra švedai, nes veiksmas vyksta Švedijoje, bet turime ir keletą mažesnių vaidmenų. Apskritai jūs esate puikūs. Tai maža šalis, vietinėms platformoms ir transliuotojams sunku finansuoti vietinius serialus, bet tikiuosi, kad ateityje kursite daugiau. Žinau, kad „Dansu“ kuria serialus su labai mažais pinigais, bet vis tiek atrodo labai gerai.
Filmavimas yra investicija. Investuojate daug pinigų į lokacijas, pasiruošimą ir visa kita. Ar paslaptis, kiek investavote Lietuvoje?
Negaliu tiksliai pasakyti, bet iš viso Lietuvoje išleisime apie 4 mln. eurų. Tai abipusiai naudinga situacija. Mes išleidžiame čia, ir tai naudinga vietos bendruomenei, o mums naudinga, kad dalį pinigų susigrąžiname iš mokesčių lengvatų. Gerai, kad tiksliai žinome, kaip čia veikia sistema – tai reiškia, kad galime tiksliai žinoti, kokią sumą reikia įrašyti į didelį finansavimo planą, prieš pradėdami pilną produkciją.
Kada pradėjote ruoštis filmavimams Kaune?
Sunku pasakyti ir priklauso nuo to, ką turite omenyje, bet kai kuriuos dalykus, kuriuos matote aplink, pradėjome statyti dar spalio mėnesį, ne filmavimo aikštelėje. Atvykome čia likus tik 2–3 savaitėms iki filmavimo ir atlikome didžiulį darbą viską surinkdami. Tai žavinga. Be to, tai labai techniška, nes čia seriale yra ne tik apsaugos patalpa, bet ir visa palydovams ir visoms miesto kameroms skirta valdymo patalpa, panašiai kaip filmuose matote didelius NASA ar CŽV kambarius su ekranais. Mums reikia iš anksto sukurti visus tuos vaizdus visuose monitoriuose, juos laiku paleisti. Daug reikalų.
O kaip dėl logistikos? Kaunas nėra didelis miestas. Jis neturi didelio oro uosto. Spėju, kad jums reikia daug skrydžių, reikia atsivežti komandą. Ar patogu čia atvykti?
Labai lengva, nuo Vilniaus tik pusantros valandos kelio. Dauguma aktorių čia atvyko tiesiogiai, yra keletas tiesioginių skrydžių ir į Kauną. Kartais reikia vairuotojų, bet vis tiek jauku. Mes apsistojame viešbutyje centre, net lietuvių komanda. Viskas patogu ir pasiekiama greitai.
O kokias lokacijas naudojate Vilniuje?
Turime butų interjerus, laikraščio redakcijos interjerą. Taip pat filmuosime aukštųjų technologijų laboratorijoje. Šie ateiviai, kaip mes juos vadiname, atsiduria miške, tad galiu lažintis, kad turite puikių miškų. Turime daug eksterjero scenų gamtoje. Tinkamas vietas rasti reikia laiko, bet jei turite gerus vietinius žvalgus, viskas bus gerai. Be to, mes turime patirties iš ankstesnių kūrinių, pernai filmavome daug eksterjerų „Cry Wolf“. Taigi jau esame šiek tiek susipažinę su Lietuvos kraštovaizdžiu.
Daug laiko čia praleidote 2018 m., o dabar – 2024 m. Kas pasikeitė Lietuvoje?
Jūs nesustojate augti, kai kiti atrodo stagnuoja. Jūsų miestai išgyvena pakilimą. Įvyko daug statybų, kaskart nusileidus net sunku patikėti. Manau, kad restoranai pasikeitė. Tai tiesiog nuostabu. Jie aukščiausios klasės, kai kuriuose restoranuose yra nerealus vietinis maistas. Atrodo, kad lietuviai tapo tikrais gurmanais. Tai tikrai malonu stebėti.
