Naujausia apklausa atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų pritaria idėjai uždrausti sveikatos priežiūros įstaigoms imti papildomus mokesčius už paslaugas, kurias jau finansuoja valstybė. BNS užsakymu atliktas „Vilmorus“ tyrimas parodė, kad net 60,5 proc. apklaustųjų mano, jog tokios priemokos turėtų būti panaikintos. Tuo tarpu 27,8 proc. respondentų pasisakė už priemokų išsaugojimą, o likusieji neturėjo tvirtos nuomonės šiuo klausimu.
Apklausa parodė, kad siūlymą atsisakyti priemokų ypač palaiko vyresni nei 39 metų gyventojai, taip pat asmenys su žemesniu išsilavinimu ir pajamomis, bei tie, kurie gyvena ne Vilniuje. Šią idėją aktyviau remia ir „Nemuno aušros“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja nuo 2026 metų uždrausti gydymo įstaigoms taikyti papildomas priemokas. Ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad įgyvendinant šią reformą bus peržiūrėti paslaugų įkainiai. Šiuo metu papildomas priemokas dažniausiai taiko privačios klinikos.
Pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad nėra teisinga dvigubai apmokestinti gyventojus už paslaugas, už kurias jie jau moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. SAM teigimu, dabartinė įstatymo nuostata, leidžianti pacientams rinktis brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, praktikoje virto neteisėtu pacientų apmokestinimo įrankiu. Viceministrė Jelena Čelutkienė pabrėžė, kad tokia praktika yra ydinga, nes įstaigos piktnaudžiauja dvigubu paslaugų apmokestinimu, gaudamos tiek Valstybinės ligonių kasos (VLK) įkainius, tiek papildomus mokėjimus iš pacientų.
Viceministrės teigimu, viešosios įstaigos retai taiko papildomas priemokas, o privačios – dažnai. Tai leidžia privačioms įstaigoms pritraukti daugiau specialistų ir lemia medikų nutekėjimą iš viešojo sektoriaus, dėl ko ilgėja eilės valstybinėse gydymo įstaigose.
Kritikai perspėja, kad panaikinus priemokas, pacientai neteks galimybės rinktis kokybiškesnes ir brangesnes priemones, o dalis įstaigų gali atsisakyti teikti nuostolingas paslaugas, taip sumažinant jų prieinamumą. J. Čelutkienė teigia, kad atsisakius priemokų, galimi du scenarijai, kurie abu yra priimtini Vyriausybei. Pirmasis – privačios įstaigos išlaiko sutartis su VLK ir teikia paslaugas be priemokų, taip tapdamos sąžiningomis valstybės partnerėmis. Antrasis – įstaigos nutraukia sutartis su VLK ir toliau teikia mokamas paslaugas, o tai sumažintų privačių įstaigų pajamas ir stabdytų medikų nutekėjimą į privatų sektorių.
Pataisoms dėl papildomų priemokų draudimo dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. SAM duomenimis, Lietuvos gyventojai per metus už valstybės jau apmokėtas paslaugas papildomai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, daugiausia už specialistų konsultacijas. „Vilmorus“ apklausa atlikta balandžio 17–28 dienomis, apklaustas tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.
