Nauji Valstybinės ligonių kasos (VLK) planai sukėlė nerimą ligoninių vadovams, kurie perspėja, kad dėl to gali pailgėti eilės pas gydytojus, o ypač nukentės regioninės gydymo įstaigos.
„Jaučiame didelę grėsmę. Nesakau, kad viskas baigsis bankrotais, bet tokie staigūs krypties pakeitimai yra nepriimtini“, – teigė Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas, komentuodamas VLK inicijuojamus paslaugų apmokėjimo pakeitimus, kurie gali įsigalioti jau balandžio 1 dieną.
Pasak jo, kyla klausimas, kaip reikės mokėti atlyginimus darbuotojams.
Medicinos paslaugų kiekis planuojamas iš anksto, o metines gaires nustato ligoninių ir VLK sudaromos sutartys. Jei ligoninė suteiks daugiau paslaugų nei numatyta, už jas gali negauti jokio finansavimo.
Nors 2024 m. VLK dosniai mokėjo už viršsutartines paslaugas, skirdama tam daugiau nei 237 mln. eurų, 2025 m. ši suma sumažės iki maždaug 120 mln. eurų. Atsižvelgdama į tai, VLK pasiūlė pakeitimus, kurie sukėlė dalies ligoninių vadovų pasipiktinimą.
G. Ramanauskas Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje trečiadienį atkreipė dėmesį, kad pastaruosius 10 metų visoje Europoje ir pasaulyje buvo skatinama pereiti prie dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir stebėjimo paslaugų, tačiau naujose gairėse teigiama, kad dienos chirurgijos yra per daug ir ją reikėtų mažinti.
„Jeigu 10 metų einama šia kryptimi, negalima staiga sustoti. Kaip sumokėti darbuotojams atlyginimus? Kaip performuoti visą biudžetą?“, – piktinosi G. Ramanauskas.
Jis kritikavo VLK, kad specialistai žino, jog metinės Jonavos ligoninės išlaidos siekia 14,6 mln. eurų, tačiau siūlo pasirašyti sutartį, kuri leistų uždirbti tik 13,1 mln. eurų, o tai reikštų 1,5 mln. eurų deficitą.
G. Ramanauskas taip pat pažymėjo, kad tampa vis sunkiau pritraukti medikus. Pavyzdžiui, kardiologas už vieną darbo dieną prašo 500 eurų, o tokias algas gali mokėti tik privačios klinikos, kurios ima priemokas iš pacientų. Dėl to valstybinės įstaigos negali konkuruoti dėl gydytojų.
VLK siūloma nauja tvarka, pasak G. Ramanausko, dar labiau nuskurdins regionines ligonines.
„Kalbėkime atvirai. Rajone nėra onkologo, neurochirurgo, sunku rasti neurologą ar gerą chirurgą. Šios pagrindinės paslaugos regionuose yra sunkiai prieinamos“, – sakė G. Ramanauskas, prašydamas nemažinti finansavimo dienos chirurgijai.
Tačiau VLK direktorius Gytis Bendorius teigė, kad Jonavos ligoninės vadovo skundai yra nepagrįsti, nes ši gydymo įstaiga turi vieną didžiausių pelnų Lietuvoje – pajamos pernai viršijo išlaidas 2,7 mln. eurų.
„Apie jokius Jonavos ligoninės bankrotus negali būti nė kalbos“, – atsakė G. Bendorius.
Jis teigė, kad reguliuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamų medicinos paslaugų pasiūlą, reikalingas valdžios įsikišimas, siekiant nukreipti ribotus išteklius ten, kur jie labiausiai reikalingi.
„Žinome, kad viskam pinigų neužteks. Dėl to ir sunku susitarti dėl prioritetų, už ką mokėsime daugiau, už ką mažiau.
Netiesa, kad Ligonių kasos reikalauja mažinti paslaugų kiekį. Pasirašomos sutartys yra panašioms apimtims, bet didesnėmis sumomis. Mes tik manome, kad kai kuriose srityse reikia stabdyti paslaugų augimą.
Jeigu prioperuojama daug venų, sąnarių ir tulžies pūslių, tegul būna tiek pat, nors mums ir atrodo, kad šiek tiek per daug. Tiesiog manome, kad didesnio augimo šioje srityje nereikėtų. Apie mažinimą net nekalbame“, – aiškino G. Bendorius.
Sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Nastaravičius teigė, kad VLK siūlomi pakeitimai iš esmės pakeis medicinos sistemą.
„Vadovai bus priversti skaičiuoti, kiek paslaugų gali suteikti, neatsižvelgdami į realų poreikį. Antrinės sveikatos priežiūros įstaigos pačios siuntimo išrašyti negali, o paciento kelias prasideda nuo šeimos medicinos.
Arba bus mažinami darbuotojų krūviai įstaigose, kur sutartys dabar viršijamos, arba pacientai bus priversti mokėti už paslaugas iš savo kišenės“, – pastebėjo A. Nastaravičius.
Jam pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso.
„Jei už suteiktas medicinos paslaugas būtų apmokama tik dalis jų vertės, tai neišvengiamai sumažintų paslaugų kiekį. Pacientams teks ilgiau laukti eilėse, o paslaugos taps dar sunkiau prieinamos“, – sakė G. Keso.
VLK direktorius paaiškino, kad įstaiga gali „permesti“ nepanaudotas lėšas už vieną paslaugą ir panaudoti jas kitoms išlaidoms.
„Tarkime, įstaiga, nesuteikusi kardiologo konsultacijų, galėjo tas lėšas panaudoti slaugai. Mūsų nuomone, tai nėra teisinga“, – sakė G. Bendorius, pridurdamas, kad tokiu atveju įstaigos vadovybei trūksta motyvacijos sudaryti sąlygas kardiologinėms paslaugoms.
VLK siūlo apriboti galimybes laisvai perskirstyti paslaugas, už kurias gaunamas apmokėjimas.
Kita idėja susijusi su tuo, kad 2025 m. mažėja lėšų, skirtų viršsutartinių paslaugų apmokėjimui.
„Dėl to siūlome, kad prioritetinės viršsutartinės paslaugos būtų apmokamos 100 proc. Onkologija, traumos, gimdymai – čia negalima rinktis. Kiek jų įvyko, jei nepavyko sudaryti sutarties, nėra ką išsigalvoti – už viską reikia sumokėti“, – sakė G. Bendorius.
Tačiau jis aiškino, kad mažiau prioritetinės viršsutartinės paslaugos (dienos chirurgija, kompiuterinė tomografija, MRT tyrimai) galėtų būti apmokamos tik iš dalies – 70 proc. nustatyto įkainio. Jei sutartyje numatytas paslaugų apimtis būtų viršytos labai stipriai, VLK už jas visai nemokėtų.
„Buvo tokių vidutinio dydžio privačių gydymo įstaigų, kurios viršijo sutartis 5, 10 kartų. Tokiu atveju sutartis netenka prasmės, ji veikia kaip kainoraštis. Sudariau sutartį, o po to teikiu paslaugas, kiek pajėgiu“, – apie galimą piktnaudžiavimą kalbėjo G. Bendorius.
„Tai išbalansuoja sistemą, ištempia gydytojus po įstaigas. Norėtume šiek tiek apriboti, kad sutarties viršijimas iš PSDF lėšų nebūtų begalinis“, – pridūrė jis.
VLK direktorius taip pat siūlė viršsutartines neprioritetines stacionaro paslaugas apmokėti 30 proc. įkainio.
G. Bendorius pristatė ir naują skirstymą. Absoliutaus prioriteto paslaugos (kardiologo, neurologo, endokrinologo, hematologo ir onkologo konsultacijos) būtų apmokamos 100 proc.
Išplėstinės ir išsamios konsultacijos bei ambulatorinė chirurgija taip pat turėtų būti apmokamos 100 proc. Tas pats galiotų prioritetinei stacionarinei reabilitacijai (pvz., po endoprotezavimo ar po onkologinės operacijos).
Kitų paslaugų apmokėjimas, pasak VLK vadovo, priklausytų nuo to, ar liks pinigų.
Pasak G. Bendoriaus, VLK siūlomi pakeitimai turėtų įsigalioti nuo antrojo šių metų ketvirčio, t. y. balandžio 1 d.
„Bet kokie viršijimai, kurie bus pirmo ketvirčio, bus apmokami 100 proc. Net jei reikėtų pasinaudoti rezervu, manytume, kad už juos reikėtų sumokėti pilnai, nes šiek tiek pavėlavome su pasiūlymais“, – sakė G. Bendorius.
Praėjusiais metais 44 viešosios sveikatos priežiūros įstaigos dirbo nuostolingai, rodo VLK duomenys. Tai reiškia, kad maždaug ketvirtadalis visų įstaigų turėjo minusą biudžete.
2025 m. Seimo patvirtintas PSDF biudžetas yra 3,94 mlrd. eurų.
