## Ankstyva gimdos kaklelio vėžio diagnostika: gyvybiškai svarbus žingsnis sėkmingo gydymo link
Gimdos kaklelio vėžys išlieka rimta problema Lietuvoje, užimdamas antrą vietą tarp dažniausių onkologinių ligų 15–44 metų moterų grupėje. Pasaulyje ši liga – ketvirta pagrindinė moterų mirties nuo vėžio priežastis. Lietuvoje sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai daugiau nei dvigubai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie 400 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o apie 200 moterų nuo šios ligos miršta. Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė pabrėžia, kad didelės dalies šių atvejų būtų galima išvengti taikant prevencines priemones – vakcinaciją ir reguliarius profilaktinius patikrinimus.
„Moterims, kurios nedalyvauja gimdos kaklelio patikros programose, liga dažnai nustatoma jau pažengusiose stadijose. Kreipimasis į gydytojus dažniausiai įvyksta tik pasireiškus simptomams, o tai rodo, kad liga jau smarkiai progresavusi“, – aiškina gydytoja akušerė ginekologė. Profesorė atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma jau daugiau nei du dešimtmečius, sergamumo rodikliai mažėja nepakankamai sparčiai.
**– Gerb. profesore, nors sergamumo ir mirtingumo rodikliai mažėja, Lietuvoje jie vis dar gerokai viršija Europos vidurkį. Kokios yra pagrindinės to priežastys?**
– Visos ES šalys deda dideles pastangas, kad pagerintų savo rodiklius, todėl visoje Europoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio mažėja. Lietuvoje taip pat stebime mažėjimą, tačiau jis nėra pakankamas. Prieš 20 metų, pradėdami nacionalinę gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, buvome gerokai atsilikę nuo kitų šalių. Iki šiol moterų aktyvumas dalyvaujant patikros programoje nėra pakankamas. Kitų šalių patirtis rodo, kad sergamumas galėtų reikšmingai sumažėti, jei patikros programose dalyvautų bent 70 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų. Europos Sąjungos rekomendacijose siekiama, kad dalyvautų daugiau nei 85 proc. moterų. Deja, mes dar nepasiekėme net 70 proc. Nepakankamas mirtingumo mažėjimas taip pat susijęs su tuo, kad nedalyvaujančioms patikroje moterims liga diagnozuojama per vėlai. Tokiu atveju ir gydymo efektyvumas yra mažesnis.
**– Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 20 metų. Kas per šį laikotarpį pasikeitė?**
– Nuo 2004 metų įvyko nemažai pokyčių: keitėsi moterų, kviečiamų dalyvauti programoje, amžiaus intervalas, tobulėjo patikros metodai. Svarbiausias pokytis yra tas, kad moterims nuo 35 metų patikrai dabar naudojamas nebe įprastinis gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas, o žmogaus papilomos viruso (ŽPV) testas. ŽPV tyrimas yra jautresnis ir specifiškesnis. Šis tyrimas atliekamas kas penkerius metus. Nustačius virusą, moterims atliekamas ir citologinis tyrimas. Labai svarbu, kad moterys, kurios nedalyvauja programoje, bet lankosi pas ginekologą privačiai, kartais pasidaro tik įprastinį citologinį tyrimą, o brangesnio ŽPV tyrimo niekada neatlieka, išgirstų mus. Patikros tyrimus galima atlikti ir ne programos rėmuose, tačiau jie turėtų būti ne prastesni nei numatyti programoje. Nuo 35 metų reikėtų atlikti ne tik citologinį, bet ir ŽPV tyrimą. Moterims nuo 25 iki 34 metų (imtinai), kurioms patikrai naudojamas citologinis tyrimas, verta žinoti, kad patikros programoje yra galimybė citologinį tepinėlį paimti į skystąją terpę (už nedidelį papildomą mokestį), kas labai palengvina ir išplečia tolesnius tyrimo galimybes, jei aptinkama pokyčių. Iš skystosios terpės, kurią visos laboratorijos saugo ne trumpiau nei mėnesį, prireikus galima atlikti daug papildomų tyrimų, išvengiant pakartotinių ginekologinių apžiūrų ir tyrimų ėmimo.
**– Ar įmanoma visiškai išvengti ikivėžinių pokyčių?**
– Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių būklių rizikos veiksnys yra didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas. Be abejo, yra ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymas, imunosupresija ir lytiškai plintančios ligos. Yra du pagrindiniai būdai, kaip galima išvengti ŽPV infekcijos arba sumažinti riziką užsikrėsti šiuo virusu: saugus lytinis elgesys ir vakcinacija, nes imunitetas susidaro tik pasiskiepijus.
**– Kodėl vaikus reikia skiepyti nuo šios ligos taip anksti?**
– Mergaitės ir berniukai valstybės lėšomis skiepijami nuo 11 metų, nes būtent šioje amžiaus grupėje pasiskiepijus susidaro daugiausiai antikūnų ir vakcina yra efektyviausia. Kitaip tariant, reikia mažiau vakcinos dozių, kad susidarytų imunitetas. Valstybė kompensuoja skiepus jaunuoliams iki 18 metų, tačiau pagal dabartines skiepijimo rekomendacijas, nuo 15 iki 18 metų reikėtų pasiskiepyti trečiąja vakcinos doze savo lėšomis. Skiepytis gali ir vyresni, ir užsikrėtę ŽPV žmonės, bet tokiu atveju skiepas apsaugo nuo tų ŽPV tipų, kuriais jie dar nėra užsikrėtę, arba vėliau saugos ir nuo to paties viruso, kuriuo buvo užsikrėtę, jei tas virusas išnyks savaime. Į suaugusiųjų skiepijimo kalendorių Lietuvoje yra įtraukta ir ŽPV vakcina, kuria rekomenduojama pasiskiepyti iki 45 metų. Skiepytis gali ir vyrai, ir moterys. Svarbu žinoti, kad vakcina efektyviausia, kai skiepijamasi neužsikrėtus. Jeigu žmogus jau užsikrėtęs ŽPV, vakcina esamos infekcijos negydo, ji tik saugo nuo naujų užsikrėtimų, jei turima infekcija išnyks savaime. Norint apsaugoti save ir artimuosius, reikėtų pasinaudoti visomis galimybėmis: pasiskiepyti, kad neužsikrėstumėte ŽPV, ir vengti rizikos veiksnių. Pasiskiepijus svarbu žinoti, kad skiepas neapsaugo nuo visų egzistuojančių viruso tipų, nes jų yra gerokai daugiau. Patikros programoje turi dalyvauti ir pasiskiepijusios, ir nepasiskiepijusios moterys. Skiepas sumažina ne tik gimdos kaklelio vėžio riziką, bet ir kitų lokalizacijų – išorinių lyties organų, makšties, išangės, burnaryklės – navikų riziką, vyrams – varpos, išangės, burnos, tonzilių, liežuvio šaknies navikų tikimybę. Moksliškai pagrįsta, kad kol populiacijoje paskiepyta mažiau nei 50 proc. moterų, vyrų skiepijimas gerokai prisideda prie moterų apsaugos nuo gimdos kaklelio ikivėžinių būklių ir vėžio.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centre konsultuojamų ir gydomų dėl gimdos kaklelio patologijos moterų skaičius kasmet didėja. Per metus dėl pokyčių, nustatytų gimdos kaklelio programiniuose tyrimuose, konsultuojama apie 1000 moterų, dėl patvirtintų ikivėžinių gimdos kaklelio būklių išoperuojama daugiau nei 500, o dėl gimdos kaklelio vėžio gydoma per 100 moterų.
Pabrėžiama, kad reguliarus dalyvavimas gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje net 90 proc. sumažina riziką susirgti ir mirti nuo šios onkologinės ligos. Tikimasi, kad Lietuvoje pradėta vykdyti naujo organizacinio modelio profilaktinė programa padės pakviesti pasitikrinti daugiau moterų ir užtikrins gerą prieinamumą prie reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų.
Dėl dalyvavimo gimdos kaklelio profilaktikos programoje kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos pacientai vizitui turėtų registruotis telefonu arba internetu.
