Lietuvos kardiologų bendruomenė reiškia susirūpinimą dėl naujosios Vyriausybės požiūrio į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Jie planuoja kreiptis į aukščiausius šalies vadovus, siekdami atkreipti dėmesį į šią problemą ir paskatinti imtis konkrečių veiksmų. Laiškas bus adresuotas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimui ir naujai suformuotam Ministrų kabinetui.
Raimondas Kubilius, Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas, spaudos konferencijoje teigė, kad Vyriausybės programoje visiškai neakcentuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Jis apgailestavo, kad nėra numatyta jokių naujų priemonių, kurios padėtų efektyviau įtraukti pacientus į prevencines programas. R. Kubilius pažymėjo, kad ankstesnės Vyriausybės bent jau siekė per kadenciją pailginti vidutinę gyvenimo trukmę.
„Artimiausiu metu bus parengtas ir išplatintas kreipimasis į valdžios atstovus. Šalyje reikia tobulinti daugelį sričių. Svarbu užtikrinti, kad kardiologo paslaugos būtų prieinamesnės visuose rajonuose, o pacientai turėtų daugiau galimybių dalyvauti pirminėje ir antrinėje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje“, – pabrėžė R. Kubilius, atkreipdamas dėmesį į aiškių kokybinių rodiklių trūkumą.
Tomas Lapinskas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, taip pat pabrėžė, kad šalyje trūksta aiškios strategijos kovai su širdies ir kraujagyslių ligomis. Jo teigimu, būtina skatinti žmones kuo anksčiau tikrintis sveikatą. „Svarbu ne tik gydyti jau diagnozuotas ligas, bet ir kuo anksčiau jas nustatyti“, – sakė T. Lapinskas.
Pasak T. Lapinsko, Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, neturi tvirtos strategijos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų valdymui. Jis patikino, kad Lietuvos kardiologų draugija yra pasirengusi aktyviai dalyvauti kuriant tokią programą, kuri padėtų išsaugoti šalies gyventojų sveikatą ir gyvybes.
Olivija Dobilienė, Lietuvos kardiologų draugijos valdybos narė, atkreipė dėmesį į sveikatos priežiūros netolygumus šalyje. Jos teigimu, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų regionuose yra 1,5 karto didesnis nei miestuose. O. Dobilienė teigė, kad miestų gyventojai dažniausiai greičiau gauna sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau pripažino, kad tai priklauso ir nuo paties žmogaus sąmoningumo bei gebėjimo rūpintis savo sveikata. Vis dėlto, regionų gyventojai, ypač žemesnio socialinio sluoksnio, dažnai susiduria su sunkumais tinkamai rūpinantis savo sveikata.
„Darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų, mirtingumas Lietuvoje pradeda augti labai anksti. Svarbu suprasti, kad šių mirčių būtų galima išvengti, jei būtų taikomos savalaikės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonės. Per praėjusius metus tai būtų padėję išvengti 1,8 tūkst. mirčių“, – sakė O. Dobilienė.
Eglė Stonkutė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė, atkreipė dėmesį į ekonominį širdies ir kraujagyslių ligų poveikį. Jos teigimu, šių ligų gydymo kaina Lietuvai per metus siekia apie 1,5 mlrd. eurų, o vienam gyventojui – apie 745 eurus kasmet.
„Nepaisant to, kad sveikata yra neįkainojamas dalykas, nepakankamas finansavimas ligų prevencijai daro neigiamą poveikį ir šalies ekonomikai. Šis poveikis per metus gali siekti iki 1,5 mlrd. eurų. Tai ypatingai aukštas rodiklis“, – pabrėžė E. Stonkutė.
Pasak jos, darbo jėgos netekimas dėl ligų tampa ypatingai reikšmingas ekonomikai. Reikia suprasti, kad sprendimai šioje srityje turi būti kompleksiniai – jų turi imtis tiek pats gyventojas, tiek medicinos sistema, tiek darbdaviai. E. Stonkutė pažymėjo, kad darbdaviai vis daugiau investuoja į fizinės aplinkos gerinimą, kuria sveikatai palankias darbo vietas ir siūlo apmokėti sporto klubų paslaugas, tačiau to nepakanka.
Jolita Badarienė, Lietuvos kardiologų draugijos narė, teigė, kad Lietuvoje vyksta širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos ir prevencijos programa, kurioje gali dalyvauti visi asmenys nuo 40 iki 60 metų. Ši programa orientuota į rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs cholesterolis, arterinė hipertenzija, nutukimas, rūkymas ir diabetas, nustatymą ir koregavimą. J. Badarienė pabrėžė, kad koreguojant šiuos rizikos veiksnius, galima išvengti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo.
Lietuvos kardiologų draugijos duomenimis, nuo 2000-ųjų Lietuva dėl širdies ir kraujagyslių ligų prarado daugiau kaip pusę milijono gyventojų, todėl sergamumas šiomis ligomis kelis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.
