Kauno klinikų pacientas Ramūnas vos neprarado gyvybės savo namuose, tačiau laiku sureagavęs sūnus iškvietė pagalbą ir išgelbėjo tėvą. Po incidento vyras dėkojo sūnui už greitą reakciją, o medikai pabrėžė, kaip svarbu nedelsti pajutus pirmuosius infarkto simptomus.
Ramūnas prisimena, kad grįžęs namo iš miesto pajuto skausmą krūtinėje ir silpnumą. Tačiau netrukus jis prarado sąmonę ir tolesnių įvykių neprisimena. Sūnus Vytautas, kuris neseniai buvo mokęsis, kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, nedelsdamas pradėjo gaivinti tėvą ir iškvietė greitąją pagalbą.
„Esu be galo dėkingas sūnui, nes jis man išgelbėjo gyvybę. Žmona pasakojo, kad Vytautas, pamatęs mane sukniubusį, nepasimetė ir veikė labai greitai“, – sakė Ramūnas.
Profesorius Olivija Dobilienė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, pabrėžia, kad ištikus infarktui kiekviena minutė yra aukso vertės. Pasak jos, gyvybę galima išgelbėti tik per pirmąsias penkias minutes.
„Pradinis gaivinimas yra labai svarbus, nes realiai turime vos penkias minutes, kol gali prasidėti negrįžtami smegenų pakitimai, – aiškina gydytoja kardiologė. – Krūtinės ląstos paspaudimai reikiamu dažniu ir gyliu sudaro sąlygas kraujo apytakai funkcionuoti ir tokiu būdu užtikrinti gyvybinių funkcijų, ypač smegenų, aprūpinimą krauju.“
Ramūnui, kuris buvo atvežtas iš Raseinių ligoninės į Kauno klinikas, buvo atlikta vainikinių arterijų angiografija. Tyrimas parodė, kad priekinė vainikinė arterija buvo visiškai užsikimšusi trombu. Gydytojai sėkmingai atvėrė arteriją ir implantavo stentą – specialų skėtiklį, kuris palaiko vainikinės arterijos spindį.
„Paciento širdies raumens pažeidimas buvo nedidelis, todėl tikimės, kad jis bus grįžtamas, nes vainikinė arterija, maitinanti širdies raumenį, buvo atverta labai greitai. Už tai jis gali padėkoti savo artimiesiems, kurie pirmieji pradėjo gaivinimą, skubiai iškvietė greitąją pagalbą ir toliau vykdė GMP dispečerio nurodymus, kol atvyko GMP brigada“, – teigė profesorė O. Dobilienė.
Gydytoja įspėja, kad pajutus maudžiantį skausmą krūtinėje, kuris nepraeina ilgiau nei 20 minučių, ypač jei skausmas plinta į krūtinkaulį ar kairiąją pusę, o kartu pila šaltas prakaitas, pradeda trūkti oro, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Nereikia laukti, kentėti ir galvoti, kad visa tai praeis. Miokardo infarktą galima atpažinti labai greitai – atvykusi GMP registruoja elektrokardiogramą, iš kurios galima pamatyti pirmuosius miokardo infarkto požymius. Kai kuriais atvejais diagnozei patikslinti atliekamas kraujo tyrimas, tiriantis troponinus, kurie nurodo galimą širdies raumens ląstelių pažeidimą ir patvirtina miokardo infarktą“, – aiškino profesorė.
Gydytoja pasakoja, kad skyriuje gydomi ir pacientai, kurie per ilgai delsiė kreiptis į medikus. Vienam 55-erių metų vyrui, kuris su krūtinės skausmu namuose išbuvo beveik savaitę, gyvybės išgelbėti nepavyko.
„Šio paciento širdies vainikinė arterija buvo visiškai užsikimšusi ilgiau nei penkias dienas, dalis širdies raumens negrįžtamai žuvo. Tokiems pacientams kraujagyslės atvėrimas ir stento implantavimas jau būna neefektyvūs, jis mirė dėl gyvybei grėsmingų širdies ritmo sutrikimų“, – teigė profesorė O. Dobilienė.
Kito paciento istorija yra panaši – jis keturias dienas kentė krūtinės skausmus ir į gydytojus kreipėsi tik tada, kai jam pasireiškė miokardo infarkto komplikacijos – sutriko širdies ritmas, išsivystė širdiplėvės uždegimas, kaupiantis skysčiui aplink širdį.
Pasak profesorės, ateityje šio paciento gyvenimo kokybė bus prastesnė nei Ramūno, kuris laiku kreipėsi į medikus.
„Pacientams, uždelsusiems kreiptis pagalbos, miokardo infarkto gydymas dažnai būna neefektyvus, nes mūsų turimos priemonės – naujos kartos stentai, technologijos, kurios gali padėti atverti kraujagyslę, neduos gero rezultato, nes dalis širdies raumens, kuris kelias dienas negavo aprūpinimo krauju ir deguonimi, jau bus negrįžtamai žuvęs.
Paciento Ramūno sveikatos būklės prognozės yra kitokios – laiku kreipusis pagalbos pavyko išgelbėti ne tik jo gyvybę, bet ir širdies raumenį“, – sakė profesorė O. Dobilienė.
Anot jos, penkiuose Lietuvos miestuose veikianti miokardo infarkto klasterių sistema užtikrina pagalbą visą parą, septynias dienas per savaitę. Lietuva nėra didelė šalis, todėl iš daugelio regionų centrą galima pasiekti greitai ir efektyviai.
Per 2024 m. į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyrių buvo atvykę daugiau nei 1500 pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas.
Gydytoja primena, kad miokardo infarktas – pavojinga liga, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei grėsmingas širdies aritmijas ar net staigią mirtį, todėl pajutus pirmuosius simptomus, būtina kviesti GMP ir vykti į gydymo įstaigą.
