Kaunietės Ritos Jurevičienės gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, kai ji išgirdo diagnozę – krūties vėžys, išplitęs į kaulus ir pilvaplėvę. 65-erių moteris, iki tol buvusi aktyvi, pozityvi ir besidžiaugianti gyvenimu, susidūrė su sunkia kova dėl savo gyvybės, kurią ji nori pratęsti dėl mylimų anūkų.
Rita, prisimindama laikus iki ligos, su nostalgija kalba apie įdomų ir pilnavertį gyvenimą. Augino dukras, studijavo ir turėjo daugybę pomėgių – nuo domėjimosi medicina iki aktyvaus sporto ir rūpinimosi kitais. „Buvau labai aktyvi ir man buvo tikrai smagu gyventi“, – prisipažįsta Rita, prisimindama savo ankstesnį gyvenimą.
Liga smogė netikėtai, 2019 metų sausį. Dukra Skirmantė, kuri nuo pat pradžių buvo šalia mamos, prisimena nerimo kupiną laikotarpį. „Mamai tiesiog „streikavo“ skrandis. Prasidėjo virškinimo problemos – vėmimas, silpnumas ir apetito stoka“, – pasakoja Skirmantė. Ji pabrėžia, kad mama visada buvo stipri ir linkusi rūpintis kitais, todėl iš pradžių nesiskundė. Tačiau, kai būklė pablogėjo, Rita buvo paguldyta į ligoninę, kur medikai pradėjo išsamų virškinimo sistemos tyrimą.
Gydytojai iš pradžių įtarė virškinimo sutrikimus, tačiau, atmetus vieną diagnozę po kitos, pradėta ieškoti kitų galimų priežasčių. Galiausiai buvo nuspręsta atlikti tyrimus dėl onkologinės ligos. Rita ligoninėje praleido tris savaites. Rentgenologinio tyrimo metu buvo aptikti destrukciniai židiniai kauluose, o tai paskatino įtarti mielomą. Kaulų čiulpų biopsija patvirtino, kad tai metastazės kauluose, o pirminis navikas – krūtyje.
„Mamai buvo patvirtinta diagnozė ir jau balandžio mėnesį prasidėjo pirmoji chemoterapija. Dabar mama gydosi jau šešerius metus“, – pasakoja Ritos dukra.
Nors diagnozė daugeliui būtų šokas, Rita sako, kad tuo metu nesutriko. Ji prisimena, kad jautėsi taip blogai, jog tiesiog norėjo, kad pagaliau būtų nustatyta diagnozė ir pradėtas gydymas. „Man buvo labai blogai, negalėjau valgyti, vėmiau, labai nukrito svoris. Kai patvirtino diagnozę, gydytojai norėjo dar vieną krūties tyrimą daryti ir tik tada pradėti leisti chemijas. Aš jiems pasakiau, kad leistų kuo greičiau, nes aš tuoj numirsiu“, – prisimena Rita.
Moteris tvirtina, kad tuo metu neišsigando. Pirmoji mintis buvo – „dabar gal pailsėsiu“, nes nuolatiniai skausmai buvo labai išvarginę. Po pirmosios chemoterapijos Rita iškart pasijuto geriau ir pradėjo valgyti.
Pati Rita mano, kad lengvesniam ligos priėmimui įtakos turėjo didelis pasitikėjimas gydytojais ir taikomu gydymu. Skirmantė priduria, kad mamai padėjo ir stiprus tikėjimas bei tvirtas charakteris. „Mes skaitėme apie onkologinės ligos priėmimo stadijas ir galbūt mamai nebuvo neigimo ir kaltinimo. Ji niekada neklausė „kodėl man?“. Ji iškart atėjo į priėmimo stadiją ir prisitaikė prie naujo gyvenimo būdo“, – sako Skirmantė.
Rita visada stengiasi į gyvenimą žvelgti pozityviai: „Visi serga, visiems kažkas yra, bet aš pajėgiu šypsotis ir dar daug ką galiu padaryti.“
Per šešerius metus trukusią gydymo kelionę Ritai gydymas buvo keistas penkis kartus. Medikams tekdavo keisti vaistus dėl nepakankamo efektyvumo, šalutinių reiškinių arba dėl naujų gydymo standartų. Vieni vaistai organizmo buvo priimami lengviau, kiti – sunkiau. Iš pradžių buvo atliekamos chemoterapijos procedūros, vėliau taikoma hormoninė terapija ir kiti vaistai, skirti stabdyti vėžio plitimą. Praėjusiais metais dėl ligos paūmėjimo buvo paskirta antroji chemoterapija.
„Pirmoji chemija man ėjosi sunkiai, bet iškenčiau. Paskui gydė vaistais, tai vieni vienokius šalutinius poveikius sukeldavo, kiti kitokius. Nelabai malonūs tie šalutiniai poveikiai, bet gyvenau normaliai“, – pasakoja Rita. Skirmantė papildo mamą: „Kai mama sako „gyvenau normaliai“, tai rodo jos asmenybės stiprybę. Aš jai primindavau, kad tu gali sau leisti pailsėti, pagulėti, tu esi ligoje, bet jai vis tiek norisi rūpintis artimaisiais ir buitimi. Žiūrint iš šono, chemija buvo sunki, bet dėl pozityvaus nusiteikimo ir nuotaikos ji praėjo pakankamai lengvai.“
Pasak Ritos, nors chemoterapijos metu buvo įvairių momentų, ji šią patirtį prilygina gimdymui – iškentus skausmą, ilgainiui jis užsimiršta. Sudėtingiau chemoterapijos procedūras buvo iškęsti 2024 metais, kai pilvo srityje pradėjo kauptis skysčiai ir reikėjo juos nuolat šalinti derinant su chemoterapija.
„Kai man pablogėjo, su gydytoja pradėjome ieškoti naujų vaistų, nes Lietuvoje kompensuojamo gydymo galimybes jau esu išnaudojusi. Atlikus naviko genetinį tyrimą, radome pagal naviko mutaciją tinkamus vaistus, kurie Europos Sąjungoje yra registruoti, tačiau Lietuvoje nekompensuojami“, – aiškina Rita.
Rita atvirai sako, kad myli gyvenimą. Ji džiaugiasi galėdama klausytis paukščių čiulbėjimo, grožėtis žydinčiomis gėlėmis ir tikėti Dievu. Tačiau didžiausias įkvėpimas jai yra anūkai. Aštuonerių, šešerių ir trejų metų anūkėliai yra pats didžiausias turtas. „Mane labai įkvepia anūkai. Jie atvažiuoja ir aš viską pamirštu aplink. Anksčiau dar ir futbolą su jais pažaisdavau. Dabar jie vis kviečia mane pažaisti, sugalvoja tokių žaidimų, kuriuose galėčiau dalyvauti. Pamenu, kai užsidėjau savo pirmąjį peruką, anūkai man pasakė: „Močiute, nusiimk, tu labai gražiai ir be jo atrodai“. Galite įsivaizduoti, kiek tai reiškia, kai kažkas pasako, kad tau nereikia peruko, jog būtum graži. Su jais patiriu tik geriausias emocijas“, – šypsosi Rita.
Paklausta, kas labiausiai slegia ligoje, Rita sako, kad tai – negalėjimas pasirūpinti artimaisiais. Skirmantė priduria, kad mama buvo įpratusi rūpintis namais, skirti daug dėmesio bendravimui su artimaisiais, o dabar jėgų tam lieka vis mažiau. „Anksčiau turėjau kasdieninį ritmą, stengiausi laiku atlikti darbus, kad nieko nepavesčiau, o dabar mane sustabdo liga. Aš negaliu laikytis man įprasto režimo, tačiau kiekvieną naują dieną sutinku pagal tos dienos savijautą bei jėgas“, – sako Rita.
Šiuo metu Ritai reikalingi vaistai, kurie Lietuvoje nėra kompensuojami. Vienos mėnesiui pakankančios dozės kaina – 8 200 eurų. Šeima siekia surinkti reikalingą sumą gydymui ir prašo visuomenės pagalbos. Ritą globoja Vėžio gydymo paramos fondas, kuriame neatlygintinai dirba medikai ekspertai, įvertinantys, ar prašomas gydymas gali būti veiksmingas ir ar išnaudotos visos kompensuojamo gydymo galimybės. Fondas apmoka tik gyvybiškai būtiną gydymą, o surinkti pinigai pervedami pagal faktinius dokumentus – receptus ir sąskaitas faktūras. Jei lieka nepanaudotų pinigų, jie skiriami kitam pacientui. Kiekvienas euras yra labai vertingas.
Norintys padėti Ritai, gali pervesti pinigus į Vėžio gydymo paramos fondą:
Gavėjas: Vėžio gydymo paramos fondas
A/s: LT924010051005803705
Luminor bankas AS, SWIFT kodas AGBLLT2X
Paskirtis: Pagalba Ritai
