Kauno klinikų medikai įvykdė precedento neturintį įvykį Lietuvos medicinos istorijoje – atliko operaciją dar negimusiam kūdikiui, būdamam mamos įsčiose. Šis sudėtingas atvejis pareikalavo itin aukšto lygio specialistų kompetencijos ir moderniausios medicininės įrangos.
Gabi, 25-ąją nėštumo savaitę Šiauliuose atlikus ultragarsinį tyrimą, sužinojo apie nerimą keliančius pokyčius – vaisiaus kojytė buvo neįprastai padidėjusi. Moteris nedelsiant buvo nukreipta į Kauno klinikas, kur atlikus išsamesnius tyrimus buvo diagnozuota reta patologija – amnioninių juostų sindromas. Ši būklė, pasak medikų, pasitaiko vienam iš 15 tūkstančių nėštumų.
Siekiant kuo tiksliau įvertinti vaisiaus būklę ir numatyti tinkamiausią gydymo planą, Kauno klinikose suburta daugiadalykė gydytojų komanda pirmą kartą Lietuvoje atliko fetoskopiją – vaisiaus apžiūrą jam dar esant motinos gimdoje. Šios procedūros metu buvo bandoma išgydyti šį retą sindromą.
Gabi prisimena, kad iki tol nėštumas vyko sklandžiai ir jokių neįprastų simptomų nepastebėjo. „Šiauliuose dirbanti gydytoja akušerė ginekologė Rasa Kučinskaitė pirmoji atkreipė dėmesį į pakitimus ir rekomendavo skubiai kreiptis į Kauno klinikas. Čia, prieš pat didžiąsias žiemos šventes, sužinojome, kad mūsų mažylės kojytę yra apsivijusios amniono juostos, kurios ją stipriai suspaudė ir sukėlė tinimą“, – dalinasi moteris.
Profesorė Eglė Machtejevienė, Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, aiškina, kad amnioninių juostų sindromas – tai būklė, kai gimdoje susiformavusios amniono juostos apsiveja aplink įvairias kūno dalis, įskaitant virkštelę, taip sutrikdydamos kraujotaką pažeistoje srityje. „Amniono juostų apsivijimas gali sukelti įgimtus audinių pažeidimus arba net lemti galūnių netekimą – amputaciją“, – teigia profesorė.
Diagnozavus amnioninių juostų sindromą ir įvertinus, kad vaisiaus galūnė yra pažeista, tačiau iš dalies išlikusi kraujotaka, pagrindinis tikslas tapo išvengti visiško kraujotakos nutrūkimo ir galūnės praradimo, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
Docentė Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos skyriaus vadovė, teigia, kad tokios būklės yra retos, o jų pasekmės priklauso nuo juostos lokalizacijos ir suspaudimo stiprumo. Pasak jos, galimi sprendimo būdai yra invazinė intervencija gimdoje (fetoskopija), laukimas ir atidus stebėjimas arba gydymas jau po mergaitės gimimo.
Šiuo konkrečiu atveju, bendru vaisiaus medicinos specialistų, akušerių ginekologų, vaikų chirurgų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų, neonatologų ir anesteziologų sutarimu, buvo nuspręsta atlikti fetoskopiją, siekiant kiek įmanoma atlaisvinti vaisiaus koją.
Gabi ir jos vyras Vytenis teigiamai įvertino gydytojų atvirumą ir išsamų visų galimų scenarijų pristatymą. „Gydytojai aiškiai ir atvirai paaiškino situaciją, galimas rizikas ir visas įmanomas išeitis. Jautėme didelį pasitikėjimą, todėl nusprendėme atlikti fetoskopiją – norėjome padaryti viską, kas įmanoma, kad mūsų dukrai būtų kuo geriau“, – pasakoja Gabi.
„Fetoskopijos metu į motinos gimdą buvo įvesta optinė sistema, leidžianti apžiūrėti vaisiaus kojytę. Ji buvo smarkiai ištinusi, tačiau vis dar gyvybinga. Taip pat pastebėta, kad virkštelę buvo apsivijusios amniono juostos, kurias pavyko atskirti. Deja, patologija buvo pažengusi – amniono juosta giliai įsirėžė į kojytės audinius, todėl jos visiškai pašalinti nepavyko. Pasitelkus telemedicinos galimybes ir pasikonsultavus su kolegomis iš Jungtinių Amerikos Valstijų, buvo nuspręsta nuolat stebėti kojos kraujotaką ultragarsu ir, jai sutrikus, nedelsiant atlikti operaciją“, – aiškina docentas Artūras Kilda, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų urologijos sektoriaus vadovas.
Po fetoskopijos Gabi buvo reguliariai stebima Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centre – kartą per savaitę ultragarsinio tyrimo metu buvo vertinama vaisiaus blauzdos ir pėdos kraujotaka.
„Sulaukus 34 nėštumo savaitės pastebėjome, kad pėdos dešinėje pusėje kraujotaka pradėjo blogėti, todėl buvo nuspręsta užbaigti nėštumą. Dėl sėdmenų pirmeigos atlikta cezario pjūvio operacija ir taip pasaulį, su išsaugota kojyte, išvydo Žemyna“, – teigia profesorė E. Machtejevienė.
Po gimimo buvo stebima, kad įvarža trikdo kojytės augimą, todėl, stabilizavus naujagimės būklę, kitą parą jai buvo atlikta operacija. „Jos metu pašalinta amniono juosta, labai atsargiai atskirti negyvybingi audiniai, stengiantis nepažeisti kraujagyslių ir nervų, pašalinti odos randai. Galiausiai, pasitarus ir bendradarbiaujant kartu su profesoriumi Kęstučiu Braziuliu, Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Plaštakos chirurgijos sektoriaus vadovu, atlikta plastinė ir rekonstrukcinė galūnės operacija“, – sako doc. A. Kilda.
Ateityje Žemynai reikės reabilitacijos, o galbūt ir papildomų chirurginių intervencijų, jei pažeista galūnė vystysis netolygiai. „Visgi šiuo metu svarbiausia, kad pavyko išsaugoti kojytę su kraujotaka – tai suteikia galimybę ją stiprinti, vystyti, ir mes tikimės, kad ateityje Žemyna galės žengti savo pirmuosius žingsnius“, – teigia doc. A. Lukošiūtė-Urbonienė.
Žemynos tėvai dėkoja medikams, prisidėjusiems prie jų dukros gydymo ir moters priežiūros nėštumo metu. „Gydytojų ramybė ir profesionalumas leido mums pasitikėti jų siūlomais sprendimais Žemynos gydymo kelyje. Už tai jiems esame be galo dėkingi“, – priduria mergaitės tėvai.
Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centras, įkurtas 2015 metais, yra pirmasis toks centras Lietuvoje ir didžiausias Baltijos šalyse. Jo pacientas – dar negimęs vaisius, kuriam siekiama suteikti visą įmanomą pagalbą. Centre diagnozuojamos retos ir sudėtingos ligos, nėštumo metu būsimą naujagimį konsultuoja gydytojai vaikų chirurgai, kardiologai, neurochirurgai, neurologai, neonatologai ir kitų sričių specialistai. Čia taikomi tiek medicininiai, tiek chirurginiai gydymo metodai, leidžiantys užtikrinti pačią geriausią priežiūrą dar įsčiose esantiems pacientams.
