Kauno klinikose įdiegti pažangūs miego tyrimai, skirti spręsti augančią miego problemą visuomenėje. Miego sutrikimai, deja, yra dažna šių dienų problema. Pasaulio miego asociacija miegą pripažįsta vienu svarbiausių fizinės ir psichinės sveikatos elementų, todėl ragina jį vertinti kaip prioritetą.
Gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė iš Kauno klinikų Neurologijos klinikos pabrėžia, kad miego higienos įpročių mokymas turėtų prasidėti jau vaikystėje, panašiai kaip mokoma dantų valymo, sveikos mitybos ir reguliaraus sporto. Anot jos, svarbu mokyti vaikus, kada eiti miegoti, kada keltis ir kiek valandų miego jiems reikia. Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad žiūrėjimas į ekranus prieš miegą trikdo miegą, apsunkina užmigimą, didina prabudimų skaičių ir trumpina miego trukmę.
Blogi miego įpročiai, susiformavę vaikystėje, gali turėti ilgalaikių pasekmių. Gydytoja perspėja, kad nuolatinis miego trūkumas gali padidinti riziką susirgti neurologinėmis, somatinėmis ir psichikos ligomis. Lietuvoje dažniausiai pasitaikantys miego sutrikimai yra nemiga, knarkimas, kvėpavimo sutrikimai miego metu, lunatikavimas ir narkolepsija – retesnė neurologinė liga, pasireiškianti mieguistumu.
Narkolepsija vis dar yra sunkiai atpažįstama liga visuomenėje ir dažnai klaidingai priskiriama paauglystės fiziologiniams pokyčiams ar psichologinėms problemoms. Nors Lietuvoje turėtų būti apie 5000 sergančiųjų narkolepsija, diagnozuota ir gydoma tik apie 30 suaugusiųjų ir 10 vaikų. Dr. E. Pajėdienė aiškina, kad narkolepsijai būdingi sunkiai kontroliuojami miego priepuoliai, dažniausiai pasireiškiantys jauniems ir darbingo amžiaus žmonėms.
„Šiai ligai būdingas ne tik didelis mieguistumas, kai žmogus gali užmigti darbo ar paskaitų metu, bet ir katapleksija – staigūs raumenų silpnumo priepuoliai. Žmogus, besijuokdamas, supykęs ar labai susijaudinęs, patiria nevaldomą raumenų silpnumą, jo kūnas gali suglebti, sulinkti kojos, žmogus gali nukristi. Šie simptomai yra labai pavojingi, nes žmogus gali susižeisti“, – teigia gydytoja neurologė.
Statistika rodo, kad kitose šalyse narkolepsijos diagnozė nustatoma vidutiniškai per dešimt metų. Pasak dr. E. Pajėdienės, šios retos ligos simptomai dažnai klaidina gydytojus, nes painiojami su kitų ligų simptomais, tokiais kaip apalpimas, epilepsijos priepuoliai ir kiti dienos mieguistumą sukeliantys sutrikimai.
Įtariant narkolepsiją ar kitas mieguistumą sukeliančias ligas, Kauno klinikose pacientai tiriami Miego laboratorijoje, kurioje atliekami specialūs diagnostiniai miego tyrimai. Nakties metu atliekamas polisomnografijos tyrimas, o dienos metu – sudėtinis miego latencijos testas, skirtas įvertinti paciento polinkį užmigti dienos metu. Po šių tyrimų atliekamas smegenų skysčio tyrimas, kuris padeda nustatyti tikslią diagnozę. Šis tyrimas Lietuvoje atliekamas tik Kauno klinikose.
Dr. E. Pajėdienė paaiškina, kad narkolepsija sergantiems žmonėms trūksta budrumą palaikančios medžiagos, vadinamos hipokretinu. Nustačius šios medžiagos trūkumą smegenų skystyje, galima tiksliai diagnozuoti šią ligą.
Nediagnozuota ir negydoma narkolepsija neigiamai veikia akademinius ir darbinius pasiekimus, riboja galimybes sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį. Gydytoja įsitikinusi, kad šią ligą, kaip ir daugelį kitų, galima kontroliuoti medikamentais ir gyvensenos pokyčiais. Svarbu kalbėtis su pacientų artimaisiais, mokytojais ir darbdaviais apie kasdienį gyvenimą sergant šia liga, siekiant sudaryti sąlygas žmogui normaliai funkcionuoti, turėti pomėgių ir dirbti normuotą darbo krūvį.
Kauno klinikų Neurologijos klinikos Miego laboratorijoje per metus konsultuojama apie 1000 pacientų iš visos Lietuvos, kuriems vidutiniškai atliekama apie 200 polisomnografijos tyrimų. Dažniausiai kreipiamasi dėl nemigos, kvėpavimo ar judesių sutrikimų miego metu, taip pat dėl retų centrinės kilmės mieguistumo ligų.
Kiekvienais metais, penktadienį prieš pavasario lygiadienį, daugelyje Europos šalių minima Pasaulinė miego diena.
