Kauno klinikose gimęs vos 860 gramų svėręs naujagimis, neišnešiotas vos 29 savaičių, susidūrė su rimta sveikatos problema – įgimta širdies yda, aortos susiaurėjimu. Santaros klinikų medikų komanda ėmėsi iniciatyvos ir atliko unikalią operaciją, kad išgelbėtų mažylio gyvybę. Pasak Neonatologijos centro vadovo doc. dr. Arūno Liubšio, tokio mažo svorio pacientui Lietuvoje ši procedūra nebuvo atlikta, tačiau gydytojai nusprendė pabandyti, teigdami, kad „neturime ko prarasti“. Šis atvejis įrodo, kad net ir sudėtingiausiais atvejais negalima pasiduoti.
Vilniaus medikai, perėmę naujagimio globą, susidūrė su rimtu iššūkiu. Kūdikio kraujotakai atkurti reikėjo operacijos, tačiau jo svoris buvo per mažas – įprastai tokios procedūros atliekamos kūdikiams, sveriantiems bent 2,8 kg. Svoris yra svarbus, nes nuo jo priklauso kraujotakos sistemos matmenys. Šiuo atveju kraujagyslės skersmuo siekė vos 1,5 mm, o tai prilygsta spagečio storiui, kaip vaizdžiai palygino Santaros klinikų gydytojai. Aortos, didžiausios žmogaus kraujagyslės, skersmuo tebuvo 4 mm, mažesnis nei pieštukas. Suaugusio žmogaus aorta siekia apie 30 mm. Mažylio širdis dirbo sunkiai dėl papildomos apkrovos, jo būklė nuolat blogėjo, mažindama išgyvenimo galimybes. Po mėnesio kūdikis svėrė vos 1249 gramus, ir medikai suprato, kad delsti negalima.
Gydytojai stebėjosi tokiu mažu pacientu, kuris atrodė „kaip duonos kepalėlis“. Be to, neišnešioti naujagimiai neturi apsauginio riebalinio sluoksnio, todėl jiems reikalinga aukštesnė aplinkos temperatūra. Jie nuolat būna inkubatoriuje, kuriame palaikoma reikalinga drėgmė ir apie 30 laipsnių temperatūra. Tokiomis sąlygomis turėjo dirbti ir medikai, vilkėdami apsauginius kostiumus. Intervencinis kardiologas Sigitas Čėsna prisiminė, kad operacijos metu prakaitas žliaugė upeliais, nes dirbo beveik inkubatoriaus sąlygomis, kurių reikėjo pacientui.
Kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas pasakojo, kad operacijai reikėjo paruošti paciento šlaunies kraujagyslę, kad būtų galima atlikti procedūrą. Gydytojas pabrėžė, kad tinkamas kraujagyslės paruošimas yra sėkmės garantas. „Reikėjo kraujagyslę atidalinti nuo kitų audinių, t. y. „atidengti“, kad ji būtų matoma plika akimi. Jei gali vizualiai pamatyti, kaip atrodo kraujagyslė, į ją pataikyti kateterį yra daug paprasčiau“, – sakė gydytojas, pridurdamas, kad tokio mažo paciento jam dar neteko operuoti. Jis atkreipė dėmesį, kad neišnešioto naujagimio kraujagyslės yra trapesnės ir ne visada išsivysčiusios, todėl kartais prilietus kraujagyslę ji gali spazmuoti ir pratekėjimas pro ją gali išnykti. Paciento kraujagyslei praplėsti naudotas stentas buvo neįtikėtinai mažas – vos 4 mm skersmens ir 9 mm ilgio.
Doc. dr. A. Liubšys teigė, kad medicinoje sėkmė niekada negarantuojama, ir būna atvejų, kai kūdikiai su širdies ydomis neišgyvena. Jis paaiškino, kad širdies ydos būna labai įvairios ir kartais itin sudėtingos. Nors kardiochirurgai yra patyrę ir dirbę užsienyje, tačiau gimus itin mažo svorio ankstukui, riboja techninės galimybės, pavyzdžiui, net nėra dirbtinės kraujotakos aparatų, kurie būtini atliekant operaciją įprastu būdu. Šiuo metu mažasis pacientas su mama vis dar yra ligoninėje, tačiau jo būklė gerėja. Ateityje vaikui reikės dar vienos operacijos, kad būtų pašalintas kraujagyslę išplėtęs stentas, nes kraujagyslė augs. Tačiau tada jis bus sustiprėjęs, ir chirurgai galės operuoti drąsiau. Gydytojas pridūrė, kad dažniausiai vaikai po širdies ydų korekcinių operacijų auga ir vystosi normaliai ir galbūt net nežinos, kad buvo pirmas toks unikalus pacientas Lietuvoje. Šio atvejo sėkmė taps įkvėpimu ir suteiks daugiau drąsos atlikti panašias operacijas ateityje.
Gydytoja anesteziologė reanimatologė Marija Svetikienė pabrėžė, kad preciziškas pasirengimas buvo ypač svarbus operacijos sėkmei. Medikai turėjo įvertinti, kad kūdikio kraujagyslėse yra vos 100 ml kraujo, palyginti su suaugusio žmogaus 5 litrais. Dėl šios priežasties operacija buvo susijusi su didesne nukraujavimo rizika. M. Svetikienė patikino, kad chirurgija neapsieina be kraujo lašo, o pacientas buvo unikalus savo dydžiu, o tai kėlė rimtų iššūkių. Tačiau visa komanda buvo pasiruošusi ir užtikrino saugų paciento transportavimą tinkamomis sąlygomis. Operacijos metu reikėjo į mažytes kraujagysles sukišti kateterius, kad būtų galima sušvirkšti reikalingus vaistus ir prireikus sulašinti didelius kraujo kiekius. Kadangi pacientai operacijos metu patys nekvėpuoja, dirbtinio kvėpavimo aparatas turėjo užtikrinti itin mažus kvėpuojamuosius tūrius tokio mažo svorio pacientui.
Naujagimių intensyviosios terapijos vedėja gydytoja neonatologė Aušrinė Pliauckienė pasakojo, kad pagrindinis šios istorijos herojus stiprėja, o tai rodo augantis kūno svoris – kasdien po 10–20 gramų. Kūdikio mama prisiminė, kad po gimimo gyveno tik ta diena, nes būklė blogėjo, o gydytojai neteikė vilčių. Ji džiaugėsi, kad berniuko žandukai putlėja, o mažylis naktimis netriukšmauja. Ji taip pat paminėjo, kad berniukui nepatinka praustis, galbūt dėl to, kad ši procedūra atvėsina jo kūną. Mama pridūrė, kad išgirdus gydytojų pasiūlymą bandyti atlikti procedūrą, sutiko iš karto, nes suprato, kad tai vienintelis gelbėjantis variantas. Prie operacijos prisidėję specialistai pabrėžė, kad tokiam rezultatui pasiekti buvo būtina plati, įvairių kompetencijų sukaupusi komanda, kurią sudarė gydytojai neonatologai, vaikų kardiologai, anesteziologai, kraujagyslių chirurgai, intervenciniai kardiologai, operacinių ir reanimacijos bei naujagimių skyrių slaugytojos. Procedūroje dalyvavo 12 medikų, o dar tiek pat prisidėjo prie pasirengimo.
